Tiek pernai, tiek pirmąjį šių metų mėnesį per pasaulį ritosi apie homoseksualumą prisipažinusių sportininkų banga. Praėjusių metų pavasarį aukštaūgis Jasonas Collinsas prisipažino, jog yra gėjus. „Aš esu 34–erių metų NBA vidurio puolėjas. Esu juodaodis ir gėjus“, – atvirai pareiškė amerikietis. J. Collinsas tapo pirmuoju vis dar profesionaliai komandinėje sporto šakoje sportuojančiu vyru, prisipažinusiu apie homoseksualią orientaciją.

Jasonas Collinsas

Šių metų sausį apie homoseksualumą prisipažino buvęs Vokietijos rinktinės, „Wolfsburg“, Londono „West Ham United“ bei kitų klubų saugas Thomas Hitzlspergeris. „Įsivaizduokite 20 žmonių, sėdinčius aplink stalą ir kartu geriančius. Turi prisijungti prie daugumos ir juokauti apie homoseksualumą iki tos ribos, kol juokai netampa įžeidžiančiais. Anglijoje, Vokietijoje ar Italijoje homoseksualumas nėra laikomas rimta problema, bent jau persirengimo rūbinėse“, – sakė T. Hitzlspergeris.

Thomas Hitzlspergeris

Beje, pirmasis iš aukščiausios lygos futbolininkų savo gėjiškumą atskleidė amerikietis Robbie Rogersas.

Apie tai, kad yra gėjus, jauniausias pasaulio olimpinis nardymo čempionas ir plaukikės Rūtos Meilutytės bičiulis Tomas Daley kanale „Youtube“ prisipažino praėjusių metų gruodį. Tokiu būdu jis nusprendė padėti tašką visoms spekuliacijoms ir kalboms. Devyniolikmetis Tomas penkių minučių trukmės siužete apie savo potraukį vyrams pasauliui prabilo pirmąjį kartą. Po šio žingsnio jis sulaukė ir R. Meilutytės sveikinimų.

Tomas Daley
Foto: Scanpix

Kad yra gėjus, šįmet pranešė brazilų nardymo čempionas Ianas Matosas. Draugai patarė jam neatskleisti tavo seksualinės orientacijos iki 2016 metų vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire, tačiau 24-erių plaukikas tvirtino, kad slėpti savo vaikinus, nedalyvauti gėjų vakarėliuose ir nebūti savimi – pernelyg sudėtinga. I. Matosas pasekė plaukiko T. Daley pavyzdžiu ir tikisi, kad šis prisipažinimas neturės įtakos jo pasiekimams sporte ir galimai rėmėjų paramai, kuri jam bus reikalinga artėjančioje vasaros olimpiadoje.

D. Gudzinevičiūtė: esu labai liberalių pažiūrų

Kada Lietuvoje sulauksime homoseksualaus sportininko prisipažinimo?

Daina Gudzinevičiūtė

„Sunku pasakyti. Aišku, mūsų visuomenė, mano akimis žiūrint, pernelyg konservatyvi. Olimpinė chartija numato visų lygiateisiškumą ir smerkia bet kokią diskriminaciją. Aš asmeniškai esu labai liberalių pažiūrų ir, grubiai tariant, ne mano reikalas, kas su kuo miega“, – DELFI sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK vadovė nėra girdėjusi apie Lietuvos sportininkus homoseksualus, bet jei ir būtų girdėjusi, gandais nesidalytų. „Tai ne mūsų – tai pačių žmonių, tarp jų ir sportininkų, reikalas. Nemanau, kad nuo to pasikeistų bent jau mūsų nuomonė arba požiūris į vieną ar kitą sportininką“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Tačiau, sako pašnekovė, dėl savo konservatyvumo visuomenė galbūt reaguotų kitaip. Kita vertus, svarsto D. Gudzinevičiūtė, kai kurios pop žvaigždės prisipažino ir pasaulis dėl to nesugriuvo.

Sociologas: krepšininkas gėjus būtų socialinis eksperimentas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, sociologas Artūras Tereškinas pastebi, kad paprastai sportininkai apie savo seksualinę orientaciją pasisako baigę aktyvią sporto karjerą. Tačiau pastaruoju metu būta atvejų, kai prisipažįsta jauni aktyvūs sportininkai.

„Sportas gana masinis reiškinys, o tokie atvejai gana išskirtiniai. Galbūt jie liudija, kad apskritai požiūris į homoseksualumą, biseksualumą yra daug liberalesnis, pavyzdžiui, Britanijoje, Vokietijoje žmonės to ima nebebijoti. Bet jei kalbėtume apie Lietuvą, manau, tai visiškai neįmanoma ir apskritai sunkiai tokie dalykai įsivaizduojami“, – sako A. Tereškinas. Profesorius primena, kad Seimas svarsto administracines baudas šeimos vertybes niekinantiems asmenims – dažniausiai tokios iniciatyvos nukreiptos prieš homoseksualius asmenis.

„Sporto sociologai kalba, kad vyrų sportas – tradicinio hegemoniško vyriškumo sfera. Kiekvienas išsiviešinęs sportininkas vyras rizikuoja prarasti savo vyriškumą kitų akyse, tapti patyčių objektu ir panašiai. Manau, tai susiję su didele rizika. Lietuvoje ši rizika milžiniška – manau, netolerancija paplitusi ir tarp sportininkų“, – dėstė A. Tereškinas. Jo nuomone, išsiviešinusio sportininko karjera žeminimo ir patyčių atmosferoje ilgai netruktų. Mokslininko manymu, nuo tokio sportininko nusisuktų ir gerbėjai , ir žiūrovai, toks žmogus rizikuotų fiziniu ir emociniu smurtu.

Jei krepšinis laikomas antrąja Lietuvos religija, gal konservatyvi visuomenė priimtų krepšininką gėjų? „Pasakyti, kad Lietuva tam nepasiruošusi, nesakyčiau. Jei koks krepšininkas užsienietis atsirastų „Lietuvos ryto“ komandoje arba „Žalgiryje“, tai būtų iššūkis viešam sąmoningumui. Tai būtų socialinis eksperimentas. Su lietuviu to neįsivaizduoju“, – kalbėjo A. Tereškinas.

VDU profesorius pasidalijo įžvalgomis, kodėl Sočio olimpiados kontekste tiek daug kalbama apie homoseksualus. „Manyčiau, šios Olimpinės žaidynės rodo, kad seksualumas – labai politizuojamas dalykas, tikros politikos dalis. Tai apskritai rodo skirtingų kultūrų, skirtingų civilizacijų susikirtimą – kalbu apie Rytus ir Vakarus, autokratines ir demokratines tradicijas, netoleranciją ir toleranciją, žmogaus teises“, – sakė pašnekovas. Jis priminė amerikiečių atlikėją Sher, kuri atsisakė koncertuoti Sočyje. Tai buvo protestas prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką homoseksualų atžvilgiu.

Kas homoseksualų laukia Sočyje?

Sočio olimpiada jau nusidažė vaivorykštės spalvomis – artėjant žaidynėms, homoseksualumo tema diskutuojama daugiau nei apie patį sportą. Į šias diskusijas įsitraukė pasaulio lyderiai.

JAV ir Prancūzijos vadovai Barackas Obama bei Francois Hollande, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir Europos Sąjungos teisingumo komisarė Viviane Reding, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė boikotuoti olimpiadą. Pasaulio lyderiai tokius žingsnius grindė žmogaus teisių pažeidimais Rusijoje. Ypač akcentuotas elgesys su LGBT (lesbietės,gėjai, biseksualai ir transseksualai) bendruomene.

JAV prezidentas B. Obama patvirtino trijų homoseksualumo neslepiančių sportininkų kandidatūras į oficialią JAV delegaciją, vyksiančią į Sočį. Tokiu B. Obamos sprendimu Rusijai siunčiama aiški žinutė dėl gėjų teisių šalyje. 

Buvusi teniso žvaigždė Billie Jean King, olimpinis dailiojo čiuožimo čempionas Brianas Boitano bei olimpinė ledo ritulio medalininkė Caitlin Cahow pateko į nusipelniusių amerikiečių sąrašą, kurie atstovaus JAV Sočio olimpinėse žaidynėse.

B. Obama yra sakęs, kad „išties labai laukiantis“, jog JAV gėjai ir lesbietės parvežtų namo medalių. Pasak prezidento, tai „labai padėtų atmesti nuostatas, kurias ten matome“. „Jeigu Rusija neturi atletų gėjų ir lesbiečių, tuomet jų komanda tikriausiai bus silpnesnė“, – yra kalbėjęs JAV prezidentas.

Neišlaikė ir V. Putinas: pareiškė, kad homoseksualūs asmenys per žiemos olimpines žaidynes Sočyje nepatirs persekiojimo, jeigu laikysis atokiai nuo vaikų. Akivaizdu, kad už žmogaus teisių pažeidimus kritikuojamos valstybės vadovui homoseksualumas ir pedofilija – vienas ir tas pats.

Beje, po Londono olimpiados būta skaičiavimų, kiek medalių iškovojo atviri homoseksualai. Pasirodo, pasidabinę olimpiniais medaliais iš Londono namo grįžo dešimt atvirų LGBT olimpiečių. Londone auksą laimėjo Seimone Augustus (JAV, moterų krepšinis), Carl Hester (Didžioji Britanija, jojimas), Olandijos žolės riedulio komanda (Marilyn Agliotti, Carlien Dirkse van den Heuvel, Maartje Paumen, Kim Lammers) ir Megan Rapinoe (JAV, moterų futbolas). Dviratininkė iš Vokietijos Judith Arnt laimėjo sidabrą, o jojikas Edwardas Galas iš Nyderlandų bei tenisininkė Lisa Raymond iš JAV – bronzos medalius. Skaičiuota, kad jei „Komanda LGBT“ būtų šalis, ji būtų užsitikrinusi 31-ąją vietą: laimėti septyni medaliai. Tiek pat medalių iškovojo Meksika, Etiopija bei Gruzija.