Apgulties priežastis paprasta – trečiadienio posėdyje VRK ėmėsi spręsti, kaip toliau traktuoti referendumo iniciatyvą, kurią neigiamai įvertino Konstitucinis Teismas (KT).
Po daugiau nei pusantros valandos karštos diskusijos paaiškėjo, kad darbai dėl referendumo tęsis.
VRK buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti su referendumu susijusius darbus dėl KT pozicijos. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas. Už balsavo 8 VRK nariai, prieš – 4, susilaikė taip pat 4. Lemiamą žodį tarė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Balsams pasiskirsčius į dvi lygias dalis, VRK pirmininko balsas tapo lemiamas. Kadangi Z. Vaigauskas balsuodamas susilaikė, siūlymui stabdyti referendumo procesą buvo nepritarta.
Šią žinią referendumo šalininkai sutiko džiaugsmo šūksniais, būgnų aidais ir Lietuvos himnu.
Prie VRK - grūstis
VRK priimamajame susiformavo grūstis. Referendumo šalininkai dainavo liaudiškas dainas, mušė būgnais ir aptarinėjo referendumo aktualijas. Tačiau į VRK posėdį pateko tik iniciatyvinės grupės lyderiai Prancičkus Šliužas ir Julius Panka bei saujelė jų bendraminčių. Mat VRK posėdžių salė niekaip negalėjo sutalpinti visos susirinkusios minios.
Iš pradžių VRK svarstė pasiūlymą, kurį pateikė komisijos narė Irena Malinauskienė. Ją į VRK delegavo „Drąsos kelias“.
Anot VRK narės, komisija, tvirtindama tikslintinų parašų skaičių, dar neturėjo oficialaus ekspertizės akto. Esą pateikta tik žodinė informacija apie parašus tikrinusių ekspertų įžvalgas.
„Todėl labai tikėtina, kad priėmėme sprendimą ne visai įsigilinę į to akto esmę“, - teigė I. Malinauskienė.
„Drąsos kelio“ atstovės VRK nuomone, didelė dalis „išbrokuotų“ parašų atmesta nepagrįstai – esą šie parašai turėtų būti pripažinti tinkamais. I. Malinauskienė tinkamais pripažinti pasiūlė kelis tūkstančius. Kaip be reikalo atmestų parašų pavyzdį, ji nurodė atvejus, kai pasirašė vienos šeimos nariai – esą vienas rašė duomenis, o kiti šeimos nariai tik pasirašė už save.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas replikavo, jog pagal įstatymą parašu traktuojamas visas įrašas – ne tik autografas, bet ir vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir t.t. Tą pačią poziciją pakartojo ir VRK narys Justinas Žilinskas. Tokia VRK narių traktuotė sulaukė piktų atsiliepimų ir raginimų „skaityti įstatymus“ iš salės.
Vieną aktyviausių referendumo šalininkų Z. Vaigauskas išprašė iš salės.
„Nueikit į koridorių, atauškit ir grįžkit“, - paragino VRK vadovas.
Neslėpdamas pasipiktinimo, vyriškis vis dėlto išėjo iš salės. Tai jis padarė po diskusijos su Z. Vaigausku, ragindamas kitus referendumo šalininkus „nesižeminti“ prieš VRK.
Kiek aprimus aistroms, Z. Vaigauskas pasiūlė nepritarti I. Malinauskienės siūlymui.
Už „Drąsos kelio“ atstovės siūlymą balsavo 3 VRK nariai, prieš – 9, susilaikė 3. Taigi I. Malinauskienės iniciatyva žlugo.
P. Šliužas prabilo apie „gimdymą atgal“
Kitas punktas VRK darbotvarkėje – sprendimas, kurį pasiūlė komisijos narys Jonas Udris. Jis priminė KT sprendimą dėl referendumo iniciatyvos.
„KT nepaneigė (...) absoliučios teisės skelbti referendumą bet kokiu klausimu. (...) KT nustatė tam tikrus Konstitucijos keitimo principus: keičiant Konstituciją vienoje vietoje, reikia ją keisti taip, kad tas pakeitimas netaptų priešingas kituose Konstitucijos straipsniuose įtvirtintoms vertybėms“, - aiškino J. Udris.
Anot jo, tolesnis VRK darbas referendumo klausimu galimai prieštarautų Konstitucijai. Esą jeigu toks sprendimas galimai viršytų VRK kompetenciją, jo teisėtumą būtų galima aiškintis teisme.
J. Udrio pasiūlymo esmė – nutraukti tolesnius VRK veiksmus tikrinant parašus ir pripažinti ankstesnius VRK sprendimus šiuo klausimu netekusiais galios. Anot jo, norint atsisakyti stojimo į ES referendumu prisiimtų įsipareigojimų, pirmiausiai reikia kito referendumo dėl išstojimo iš ES.
VRK nario pasisakymą salėje lydėjo replikos ir pašaipus juokas. O J. Udrio pasiūlymo logika suabejojęs VRK narys Julius Jasaitis, priešingai, sulaukė garsių aplodismentų.
Iniciatyvinės grupės atstovas P. Šliužas stojo prieš J. Udrio siūlymą.
„Mama, rodi menia obratno“ („Mama, pagimdyk mane atgal“, - rus.). Jūsų sprendimas yra tokio pobūdžio“, - pasišaipė P. Šliužas.
Jis taip pat pareiškė, esą referendumo klausimas niekaip neprieštarauja stojimo į ES įsipareigojimams.
Referendumo darbai tęsis
Prieš J. Udrio iniciatyvą stojo ne tik J. Jasaitis ir I. Malinauskienė, bet ir VRK pirmininkas Z. Vaigauskas. Jo nuomone, toks sprendimas „peržengia VRK kompetencijos ribas“.
Po daugiau nei pusantros valandos užsitęsusios diskusijos įvyko balsavimas dėl J. Udrio iniciatyvos. Už balsavo 8 VRK nariai, prieš – 4, susilaikė 4. Viską nulėmė Z. Vaigausko balsas – VRK pirmininkas susilaikė, ir taip J. Udrio iniciatyva atmesta.
Referendumo inciatoriai šventė mušdami būgnus ir giedodami himną
Paaiškėjus VRK sprendimai, referendumo šalininkai neslėpė džiugesio. Aidėjo plojimai, sveikinimo šūksniai.
Į VRK posėdį nepatekę iniciatyvos šalininkai visą laiką lūkuriavo VRK priimamajame. Sužinoję balsavimo rezultatus, jie VRK sprendimą pasitiko džiaugsmo šūksniais ir Lietuvos himnu, sugiedotu mušant būgnams.
DELFI primena, jog praėjusią savaitę KT nutarė, jog šalyje negali būti daromos Europos Sąjungos (ES) narystės įsipareigojimus paneigiančios Konstitucijos pataisos, jeigu tauta referendumu nėra pritarusi išstojimui iš šios organizacijos. Būtent tokias pataisas, besikertančias su Lietuvos naryste ES, referendumo iniciatyvoje įžvelgė daugelis jo oponentų.
J. Panka: beveik tūkstančiu parašų viršijame 300 tūkst. net pagal VRK standartus
Iniciatyvinės grupės nariai trečiadienį pranešė patikslinę reikiamą skaičių parašų, kad būtų paskelbtas referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir mažesnių reikalavimų referendumams rengti.
Po pirminio parašų patikrinimo iki reikalaujamos 300 tūkst. ribos trūko 7,8 tūkst. parašų, tačiau vėliau apie 3 tūkst. parašų pripažinti tinkamais po tikslinimų su gyventojų registrų centru. Iniciatyvinė grupė teigia per kelis etapus patikslinusi 5,5 tūkst. parašų.
"Beveik tūkstančiu parašų viršijame 300 tūkst. net pagal VRK standartus", - žurnalistams sakė vienas iš iniciatorių Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.
Iniciatoriai trečiadienį taip pat griežtai sukritikavo Lietuvos Konstitucinio Teismo penktadienį paskelbtą išaiškinimą, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES "negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungai įsipareigojimai".
Vyriausioji rinkimų komisija trečiadienį ketina svarstyti, ar referendumu siūloma formuluotė neprieštarautų Konstitucijai.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.
Iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams "pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą", o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.
Kritikai teigia, kad tokios pataisos būtų naudingos Lietuvos stambiems žemvaldžiams, o Lietuva gali sulaukti sankcijų iš ES institucijų, nes laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš pagrindinių ES bendros rinkos funkcionavimo prielaidų.
