Norint patvirtinti Konstitucijos pataisas būtų tekę surinkti 94 balsus „už“. Ketvirtadienį Seime darbotvarkės tvirtinimo metu daugiausiai registravosi 120 Seimo narių. Balsuojant dėl Miškų įstatymo pataisų projekto išbraukimo iš darbotvarkės salėje buvo 114 parlamentarų, tačiau iš jų 27 buvo konservatoriai ir 8 liberalai.
Vadinasi, ketvirtadienį „tvarkiečiai“ niekaip nebūtų surinkę 94 balsų Konstitucijos pataisoms, nes Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešė nepritarsiančios tokiems pakeitimams.
Politologas T. Janeliūnas teigia, kad greičiausiai „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai suprato balsavimo Seime nelaimėsią, todėl geriau atsitraukė dar nepralaimėję ir išlaikę R. Pakso veidą.
Antra vertus, patiems „tvarkiečiams“ R. Pakso kandidatavimas prezidento rinkimuose trokštamos šlovės greičiausiai neatneštų: politikas rinkimuose gali pasirodyti prastai, o tuomet prasidėtų svarstymai dėl partijos lyderio vietos.
„Kaip nemažai kas prognozavo, situacija gali būti tokia, jog patiems „tvarkiečiams“ nelabai reikia šitos pataisos. Tiksliau, ne tiek pataisos, kiek galimybės R. Paksui dalyvauti rinkimuose. R. Paksui, man regis, šiuo metu yra racionalesnis sprendimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, o ne prezidento, nes jo galimybės laimėti prezidento rinkimus yra nedidelės. Jis atrodytų dar silpnesnis, plius visiškai reabilituotas, nebeturintis tos kankinio aureolės jis būtų eilinis politikas“, - sakė T. Janeliūnas.
„Aš įsivaizduoju, kad jis pats supranta, jog rizikuoja prarasti lyderio pozicijas partijoje. Ir tuomet taptų eiliniu populiarumą praradusiu politiku. Partijos viduje atitinkamai gali kilti klausimų, ar nereikia keisti partijos lyderio, atsinaujinti, ieškoti naujų idėjų, kuriomis būtų galima patraukti rinkėjus“, - pridūrė politologas.
T. Janeliūnas sako, kad toks atsitraukimas yra gana naudingas „tvarkiečiams“, nes kelia įtampą, ragina vėl diskutuoti apie R. Paksą, nors jokių realių veiksmų nėra ir negali būti.
„Manau, kad galėjo būti intrigos kėlimas iki paskutinės minutės. Aišku, įmanoma ir paprasta versija: jeigu jie suskaičiavo, kad jiems nepakanka balsų, jeigu jie suprato, kad po tokio balsavimo nebegalės grįžti prie Konstitucijos pataisos per artimiausią laiką, tada jie, matyt, padarė pauzę. Paskui gali vėl skaičiuotis balsus ir žiūrėti, ar jiems užtenka jų“, - teigė mokslininkas.
DELFI primena, kad Seime nesurinkus pakankamai balsų dėl Konstitucijos pataisų, sugrįžti prie to paties klausimo galima tik po vienerių metų pertraukos.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis taip pat buvo linkęs manyti, jog pačiam R. Paksui prezidento rinkimai nebūtų davę jokios naudos, todėl „tvarkiečiai“, jo nuomone, nedėjo ypatingų pastangų Konstitucijos pataisų priėmimui.
„Jie puikiausiai paskaičiavo visas galimybes ir visas pasekmes. Net jeigu R. Paksui būtų buvusi suteikta galimybė balotiruotis, jau neužtenka laiko ir nėra sukauptas rinkiminis potencialas, kuris reikalingas pasiekti pergalei. Todėl R. Paksas tarsi parodytų visuomenei, kad jis jau iššauta kulka – tokiu būtų jo šansai būtų likę praeityje“, - sakė L. Bielinis.
Tuo tarpu neišspręsta problema, anot politologo, šiam politikui naudingas, nes reikiamu laiku ir reikiamomis priemonėmis sutelkus visus įmanomus resursus R. Paksas galėtų pasirodyti gana gerai.