Be anksčiau apie savo apsisprendimą paskelbusių Ignalinos rajono mero Bronio Ropės, Darbo ir Socialdemokratų partijų vicepirmininkų Artūro Paulausko bei Zigmanto Balčyčio, prisidėjo dar keli politikai. Siekti aukščiausio posto valstybėje žada Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos vadovas Linas Balsys. Artimiausius metu laukiama ir pagrindine pretendente laikomos Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžio.
Politologų įsitikinimu, į prezidento rinkimus besiveržiantys ne itin populiarūs veikėjai pirmiausia siekia asmeninės politinės naudos. Tai, kad rinkimuose siekia dalyvauti vis daugiau kandidatų, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, yra pozityvus dalykas. „Lietuvos žinioms“ politologas teigė, jog ambicijų neslepiančiai politinei jėgai privalu turėti lyderių, siekiančių tapti kandidatais prezidento rinkimuose. Tačiau A. Zuoko ir L. Balsio galimybes šiuose rinkimuose L. Bielinis vertina kaip nedideles.
Jis mano, kad atsiras ir daugiau kandidatų į prezidentus. Pirmiausia jį turėtų iškelti ar kitokią partijos poziciją dėl to išreikšti „tvarkiečiai“. Taip pat bus ir savarankiškai išsikėlusių žmonių, kurie sudarys tam tikrą rinkimų foną. Politologės Jūratės Novagrockienės nuomone, kuo daugiau kandidatų siūloma, tuo sunkiau rinkėjams pasirinkti, tad daugiausiai galimybių turintys, galbūt potencialiausi laimėtojai praranda dalį balsų. Tada kyla didesnis pavojus, kad į antrąjį rinkimų turą pateks atsitiktinis politikas. J. Novagreckienė mano, jog D. Grybauskaitei išsikėlus kandidate, labai didelė tikimybė, kad būtent ji ir laimėtų rinkimus. „Tačiau tikrai ne per pirmąjį turą. Nemanau, kad ji per pirmąjį turą sugebėtų surinkti 50 proc. plius vieną balsą“, - svarstė ekspertė.