„Mes, Svėdasiškių draugijos, jungiančios virš 100 narių, atstovai, esame pašiurpę, sužinoję iš žiniasklaidos ir tėviškėnų pasakojimų, kad gražiausiame, ekologiškiausiame Lietuvos kampelyje, visai pašonėje Svėdasų – Daujočių kaime, kažkoks UAB- as nuo Panevėžio, ,,AV investiciją“, kuri teikia visų rūšių pavojingų atliekų, taip pat ir medicininių, tvarkymo paslaugas visoje Lietuvos respublikoje, rengiasi atidaryti minėtų atliekų rūšiavimo įmonę, visai be sutikimo svėdasiškių - Daujočių kaimo gyventojų, kurie įsakmiai prieštarauja“, - rašoma merui Sigučiui Obelevičiui, Anykščių rajono tarybos nariams bei Svėdasų seniūnui Valentinui Neniškiui adresuotame Svėdasiškių draugijos kreipimesi.
Svėdasiškiai stebisi, jog krematoriumo statybas palaimino rajono valdžia.
„Keisčiausia, (jei tai teisybė) rajono Taryboje šis klausimas buvo svarstytas ir tam projektui pritarta. Sąvartynas pavojingiausių atliekų, žmonių kūno dalių rūšiavimas, krematoriumas, užteršta aplinka - štai dėl ko sunerimę gyventojai ir įsakmiai sako: ne gyventi užterštoje, agresyvioje aplinkoje, maitintis užterštais produktais. Sudiev turizmui, ekologinei žemdirbystei, žmonių sveikatinimui“, – dėstoma išeivių iš Svėdasų kreipimesi.
O merui S. Obelevičiui svėdasiškiai primena, jog jis yra nusipelnęs gamtininkas: „Gerbiamas mere, mes žinome Jus kaip nusipelniusį gamtosaugininką, garbingos Česlovo Kudabos premijos laureatą. Garbingi Tarybos nariai, nenaikinkite to, ką nelengvai, didžiulėmis savo pastangomis pasiekėte, kad Anykščių kraštas turi turizmo ir rekreacijos statusą“. Meras S. Obelevičius nėra gavęs Č. Kudabos premijos, tačiau įvertintas Prezidento Valdo Adamkaus premija, bet tai svėdasiškių rašto esmės nekeičia...
Bijo to, ko nežino
Vienas aktyvių iš Daujočių krašto kilusių žmonių, Vilniuje gyvenantis teisininkas Stasys Indriūnas, kalbėdamas su „Anykšta“ sakė, jog nerimą kelia ne tik pats faktas, bet ir aplinkybės – projektas „stumiamas“ paslapčia, nesitariant su vietos bendruomene.
Tą patį patvirtino ir Daujočiuose gyvenantis Aleksas Aleksiūnas. „Mes - drąsūs žmonės. Nieko nebijome. Tiksliau - nebijome to, ką žinome, o čia labai daug nežinomųjų. Nebuvo jokių susitikimų su bendruomene, pradžioje nugirdome, kad čia pabėgius tvarkys, dabar jau girdime, kad bus krematoriumas“, – „Anykštai“ sakė A. Aleksiūnas. Jis skeptiškai vertino kalbas apie būsimas darbo vietas daujotiškiams atliekų deginimo įmonėje. „Kai žvyro karjerą atidarė, taip pat žadėjo darbo vietas, bet nė vienas iš mūsų kaimo gyventojų ten darbo negavo“, – pavyzdį pateikė A. Aleksiūnas.
Jo teigimu, bent keturios sodybos yra puskilometrio spinduliu nuo sandėlio, kuriame ketinama įkurti krematoriumą, o viena sodyba yra visai šalia.
Degins anatomines atliekas
Vienas iš UAB „AV investicija plius“ vadovų Liudas Puodžiūnas „Anykštai“ sakė, jog susitikti su Daujočių gyventojais verslininkai nematė reikalo, nes dar nėra garantijų, ar krematoriumas Daujočiuose tikrai atsiras. Pasak verslininko, pirmiausia reikia gauti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą.
L. Puodžiūnas tvirtino, kad žodis „krematoriumas“ jų versle naudojamas tik todėl, kad lietuvių kalboje nėra geresnio atitikmens. „Tai nėra įprastinis krematoriumas kaip kad Kėdainiuose stovi“, – aiškino verslininkas. Žodžiu, žmonių kūnai Daujočiuose nebus deginami, tik... jų dalys. „Tai ne medicininės, o anatominės atliekos. Tokių atliekų Lietuvoje per savaitę susikaupia tik 160 kilogramų. Per operacijas būna nupjaunama... Kitas pavyzdys – žmonių dantys. Žinoma, visa tai galima užkasti į žemę, bet taip daroma dabar gal tik Rusijoje.“ – „Anykštai“ pasakojo vienas iš UAB „AV investicija plius“ vadovų.
Jis dėstė, kad Daujočius verslininkai pasirinkę neatsitiktinai. „Yra tam tikros apsaugos zonos. Mūsų versle apsaugos zonos labai griežtos. O tokių vietų kaip Daujočiai ne tiek daug Lietuvoje ir yra. Nuo mūsų įmonės iki artimiausio namo yra net 840 metrų“, – aiškino L. Puodžiūnas. Jis tvirtino, kad toje teritorijoje, kur žada kurtis UAB „AV investicija plius“ krematoriumas, anksčiau buvo mėšlo sandėlis, taigi, pasak L. Puodžiūno, nepalyginamai didesnis taršos šaltinis.
Verslininkas dievagojosi, jog jo įmonė statys sertifikuotą, visas higienos normas atitinkantį prancūzišką įrenginį, kūrenamą dyzeliu. „Jei mes vykdysime Lietuvos Respublikos įstatymais leidžiamą ūkinę veiklą, jei mes neteršime aplinkos? Aš net nežinau, ką mes dar turime daryti?“ – retoriškai klausė L. Puodžiūnas.