Ataskaitos autoriai tvirtina, kad šalyje stipri ksenofobija ir nepakantumas nacionalinėms bei kalbinėms mažumoms, o šalies valdžia kryptingai falsifikuoja istoriją, o savo politika skatina nacionalizmą ir neofašizmą.
Rusijos URM nepamiršo paminėti ir laidos „Žmogus ir įstatymas“, Gatajevų bylos, D. Ustinovo ekstradicijos bei parlamentaro Petro Gražulio ir dar kelių įvykių.
Rusijos kaltinimai – veidrodiniai atsakymai į Vakarų ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų priekaištus, tokį modelį dažnai pasitelkia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo apsisakymuose. Ataskaitoje rašoma, kad „tarp aštriausių žmogaus teisių problemų Europos Sąjungoje ir toliau išlieka vis stiprėjanti ksenofobija, rasizmas, agresyvus nacionalizmas, šovinizmas ir neonacizmas“.
Vakarų fronte – nieko naujo
Tradiciškai kritikos kliuvo ir Baltijos šalims, o tarp jų – ir Lietuvai. Ataskaitos autoriai tvirtina, kad 2013 m. žmogaus teisių padėtis „Lietuvoje per daug nepasikeitė“, t. y. nepagerėjo.
Lietuvą kaltina, kad „sistemingos problemos šioje sferoje lieka nepastebimos valdžios“. Rusų sudarytame problemų Lietuvoje sąraše – rasizmas, nepakantumas, gausus smurtas šeimose prieš moteris ir vaikus, romų padėtis, „ksenofobijos ir nepakantumo nacionalinėms ir kalbinėms mažumoms apraiškos“, „antisemitizmo ir rasizmo apraiškų augimo tendencijos ir teisinės bazės silpnumas.
A. Paleckis, P. Gražulis ir nacionalinės mažumos
Žodžio laisvės varžymo pavyzdžiu rusai nurodo Algirdo Paleckio bylą. Taip pat mini ir parlamentarą Petrą Gražulį, kuriam „uždraudė laisvai išsakyti savo nuomonę apie seksualinių mažumų atstovų paradą“.
Dėmesio sulaukė ir nacionalinės mažumos. Rusijos nuomone, nesant įstatymų šiame klausime susidarė „teisinis vakuumas“, kuris sulaukia teisių apsaugos organizacijų pastabų, tiesa, kokių organizacijų, nenurodoma. Rusija kaltina Lietuvą, kad ne lietuvių kilmės Lietuvos piliečiai negali kandidatuoti į prezidentus.
Ataskaitoje taip pat rašoma ir apie „ribojamas galimybes gauti išsilavinimą gimtąja kalba“ nacionalinėms mažumoms. Turimos omenyje Švietimo įstatymo pataisos. Minima Lietuvos lenkų rinkiminė akcija, siūlanti grįžti prie ankstesnio įstatymo varianto.
Lietuvai ataskaitoje paskirti trys su puse puslapiai. Pažymėtina, kad tokiose ataskaitose pretenzijų iš Rusijos pusės vis daugėja, tai rodo ir Lietuvai paskirto skyriaus dydis.
Rusai turi Lietuvai pretenzijų ir dėl tyrimo apie slaptą CŽV kalėjimą šalyje, taip Gatajevų šeimos istorijos, Dmitrijaus Ustinovo ekstradicijos ir kt.
Lietuvos URM: Rusijos pateikta informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į klaidingą informaciją Rusijos užsienio reikalų ministerijos sausio 14 d. paskelbtame pranešime apie padėtį žmogaus teisių apsaugos srityje. Susirūpinimas išsakytas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriaus Oskaro Jusio ir Rusijos ambasados Lietuvoje ministro patarėjo Dmitrijaus Masiuko susitikime Vilniuje sausio 16 dieną.
„Šis pranešimas yra neobjektyvus aptariamos temos atžvilgiu, skleidžia dezinformaciją apie procesus Europos Sąjungoje ir mūsų šalyje. Jame taip pat bandoma ginčyti esminius Lietuvos istorijos faktus, nepripažįstant totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų. Lietuva kategoriškai pažymi, kad tokie Rusijos vertinimai ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu“, – teigė O. Jusys.
Pasak O. Jusio, Rusijos pranešime apie Lietuvą pateikiama informacija yra netiksli, klaidinanti arba akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės. Tendencingai pateikiant faktus Lietuva smerkiama už įvairius žodžio ir spaudos laisvės apribojimus, nepagrįstai kaltinama tautinių mažumų teisių pažeidimais švietimo srityje bei draudimu Prezidento rinkimuose savo kandidatūrą teikti ne lietuvių kilmės asmenims. Susidaro įspūdis, kad pažymoje žmogaus teisių klausimai politizuoti ir pateikiamas iškreiptas situacijos vertinimas.
O. Jusio ir ambasados atstovo susitikime taip pat aptartas Rusijos kandidatavimas į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą 2017–2019 m. kadencijai. Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje 2014–2016 metų laikotarpiui jau prasidėjo. Tuo atveju, jei Rusija bus išrinkta ir 2016 m. vyksiančių rinkimų metu, šalis narystę pratęstų kitam trejų metų laikotarpiui, t.y. 2017–2019 metams.
JT Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 narės. Iš Europos Sąjungos valstybių narių JT Žmogaus teisių tarybos narėmis šiuo metu yra 8 valstybės: Austrija, Čekija, Estija, Rumunija, Italija, Airija, Vokietija ir Prancūzija. Lietuva nėra tarybos narė ir jos veikloje dalyvauja kaip stebėtoja
