„Iš jo pasisakymų ir mūsų užduotų klausimų susidarė nuomonė, kad iš esmės jis išsakė komiteto poziciją ir norėjo pasisakyti plačiąja prasme dėl finansinių trūkumų neišskirdamas žydų tematikos, tačiau įsikarščiavęs ir gal nesusikoncentravęs pasisakė ir taip, kad tegul Izraelis moka. Mes prašėme jo įvertinti tą frazę, kaip jis galėtų tai paaiškinti. Jis pasakė, kad tikrai tai padarė neapgalvotai ir kad dėl to jis kaip ir gailisi. Ne kaip ir, bet kad gailisi“, - po posėdžio žurnalistams komentavo socdemų Etikos komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai, kuriems talkino lietuvių kolaborantai, išžudė apie 90 proc. Lietuvos žydų bendruomenės. Išgelbėta buvo tik apie 8 tūkst. žydų, kiti liko gyvi, nes pasitraukė į Sovietų Sąjungą. Gelbėtojais pripažinti vos 865 lietuviai, kurie rizikavo gyvybe ir padėjo persekiojamiems žydams.

Posėdyje B. Bradauskas nurodinėjo

Etikos komisija apsiribojo svarstymu ir rekomendavo B. Bradauskui ateityje labiau kontroliuoti savo retoriką. Tiesa, sprendimas nebuvo vienbalsis: 7 komisijos nariai buvo už apsiribojimą svarstymu, 3 – už įspėjimą, 2 – susilaikė.

„Pas mus yra keletas nuobaudų: švelniausia – svarstymas komisijoje. Dar yra pastaba, įspėjimas ir šalinimas iš partijos. Tai buvo du siūlymai: apsiriboti svarstymu ir skirti įspėjimą. Dėl tų siūlymų buvo išsakyti argumentai, buvo balsuojama ir santykiu 7 prieš 3, kai du kolegos susilaikė, nes yra iš vieno skyriaus, patvirtinta nuobauda – apsiribojimas svarstymu. Be to, mes įpareigojome jį ateityje pasisakant tokia tematika, valstybine tematika kalbėti etiškai ir vengti tokių sąvokų, kokios nedera brandžiam politikui“, - aiškino K. Virbickas.

Tačiau iš tiesų posėdis vyko kiek kitaip. Kadangi posėdžiaudami politikai nesumojo užsidaryti durų, žurnalistams buvo aiškiai girdima, kaip B. Bradauskas nesikuklindamas išaiškino Etikos komisijai, kokį sprendimą jai reikia priimti. Politikas kaip tik ir pasiūlė apsiriboti svarstymu ir daugiau neeskaluoti šio klausimo. Jo nuomone, ažiotažas buvo sukeltas visiškai be reikalo, o premjeras Algirdas Butkevičius turėjo ne pasmerkti jį, bet pasakyti, kad tai B. Bradausko nuomonė.

Beje, B. Bradauskas Etikos komisijoje buvo svarstomas kaip tik remiantis A. Butkevičiaus skundu.

Posėdyje B. Bradauskas teigė, kad mokėti valstybinių pensijų žydų gelbėtojams nėra pinigų, mat dar reikia mokėti jas daugiavaikės motinoms ir kitoms visuomenės grupėms. Jis taip pat aiškino neprisimenąs, kad būtų pasakęs frazę, kad valstybines pensijas žydų gelbėtojams turi mokėti, ne Lietuva, o Izraelis.

„Neatsimenu, kad būčiau sakęs. Gal ir sakiau, gal ir nesakiau“, - posėdyje sakė B. Bradauskas.

Politikas, be kita ko, paaiškino, jog nors pats komentarų internete neskaito, bet esą jam žmona papasakojo, kad po straipsniais apie 80 proc. komentatorių palaikė jo nuomonę.

Galiausiai jis pasiūlė susitarti, kaip šis klausimas bus komentuojamas žurnalistams, kad į viešąją erdvę išeitų vienodi komentarai.

Siūlė taikyti analogiją tarp Vokietijos ir Izraelio

Išėjęs iš posėdžio B. Bradauskas buvo linksmas: „Kaip matote, esu laisvėje“. Klausiamas, ar pakeitė nuomonę apie tai, kas turi mokėti valstybines pensijas žydus gelbėjusiems lietuviams, politikas siūlė neišpūsti „to klausimo ten, kur nereikia“.

„Biudžeto komitetas nepritarė asmenų rato išplėtimui gauti valstybinėms pensijoms. Štai ir viskas. O ten paskui ką išrutuliojo žurnalistai, tai čia na visai ne tas ir ne apie tai“, - teigė B. Bradauskas.

„Komitetas nepritarė išplėsti ratą asmenų, kuriam būtų teikiamos valstybinės pensijos. Ar tai būtų gelbėtojai vienos tautos, kitos tautos ar trečios, nesvarbu, kadangi mes žinome, kad neturime lėšų ir krapštome kiekvieną litą. Reikia mums grąžinti ir pensijas, ir reikia pensijas mokėti penkis vaikus ir daugiau išauginusioms motinoms. Tai kaupiasi ir kaupiasi milijonai prie milijonų, todėl Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą. Aš pakomentavau komiteto sprendimą“, - pridūrė politikas.

Klausiamas, kuo čia dėtas Izraelis, kai kalbama apie Lietuvos piliečius, kurie gelbėjo kitus Lietuvos piliečius žydus, B. Bradauskas ėmė kalbėti apie tai, esą Vokietija juk išmokėjo kompensacijas lietuviams, kuriuo naciai vežė priverstiniams darbams.

Jo nuomone, Izraelis galėtų pasielgti pagal analogiją, nors tais laikais ši valstybė net neegzistavo ir juolab tikrai nevežė lietuvių priverstiniams darbams.

„Neatspausdino to, ką aš esu sakęs pilnai. Aš esu pasakęs, kad kitos valstybės, pavyzdžiui, vokiečiai, kada priverstiniams darbams buvo vežti mūsų piliečiai irgi, tai Vokietija viską lietuviams atlygino ir išmokėjo. Tai analogija galėtų būti ir čia, prisidėti. Juolab, kad neskurstančios valstybės, palyginus su Lietuva. Bet neeskaluokime tų reikalų“, - teigė B. Bradauskas.

Pasiteiravus, ar jis žino, kad Antrojo pasaulinio karo metais Izraelis neegzistavo ir nepadarė jokių skriaudų Lietuvai, B. Bradauskas nematė problemų.

„O kur problema yra? Jis dabar egzistuoja. Aš nematau jokios problemos. Tegul egzistuoja šimtus metų ir Izraelis, ir Vokietija, ir taip toliau, ir taip toliau. Ką jūs čia norite pasakyti?“, - nesuprato politikas.

Paaiškinus, jog Izraelis šioje situacijoje niekuo dėtas, nes Antrojo pasaulinio karo metais dalis Lietuvos piliečių kolaboruodami su naciais žudė Lietuvos žydus ir tik maža kruopelė lietuvių juos gelbėjo, B. Bradauskas išplėtė savo nuomonę.

„Nu tai gerai, tai kodėl tik vieniems piliečiams, kodėl ne visiems piliečiams, kuriuos slėpė? Žudė ne tik vienus, žudė ir už kitas nuomones ir už kitus politinius įsitikinimus ir eilė buvo žudoma piliečių, ne vienos tautybės, o visų tautybių. Tai visų tautybių ir mokėkime“, - sakė B. Bradauskas.

Politiko buvo pasiteirauta ir apie tai, kodėl jis mokė Etikos komisiją, kokį sprendimą jai priimti.

„Tai ką, jūs dalyvavote Etikos komisijos posėdyje? Labai negražu klausytis už durų. O aš buvau išėjęs ir be manęs priėmė sprendimą Etikos komisija. Aš nedalyvavau, mane pasikvietė ir pranešė savo sprendimą“, - teigė B. Bradauskas.

https://g2.dcdn.lt/m/pc/20140109183407.bradauskas_1.mp3 B. Bradausko pokalbis su BNS žurnaliste (2013 m. gruodžio 23 d.), 1 dalis

https://g4.dcdn.lt/m/pc/20140109183613.bradauskas_2.mp3 B. Bradausko pokalbis su BNS žurnaliste (2013 m. gruodžio 23 d.), 2 dalis

https://g1.dcdn.lt/m/pc/20140109183652.bradauskas_3.mp3 B. Bradausko pokalbis su BNS žurnaliste (2013 m. gruodžio 23 d.), 3 dalis

„Žydai nenori mokėti, tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos“

DELFI primena, kad Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas naujienų agentūrai pareiškė, kad valstybines pensijas nacių persekiojamus žydus gelbėjusiems lietuviams galėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis, nors ši šalis iš viso tuo metu net neegzistavo. Taip jis komentavo komiteto nepritarimą valstybinių pensijų gavėjų rato išplėtimui.

„Nematau, kodėl Lietuvos valstybė turi mokėti. Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos", - sakė B. Bradauskas.

„Tiek laiko buvo, o dabar prasibudo, kažkur kažkam jau reikia pinigų. Tokie dalykai gi nedaromi valstybės sąskaita. Nu jie rizikavo, rizikavo, tai yra kitos skatinimo priemonės, o kodėl mes. Tai kreipkimės į Izraelį, tegul Izraelis jiems moka kažkokias kompensacijas", - sakė B. Bradauskas.

Vyriausybė yra pritarusi, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.

Iš pradžių ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.