Visus kankina nenugalimas mieguistumas: kas kaltas ir ką daryti?

Prasidėjusius apniukusių orų sezonui, kuris Lietuvoje trunka itin ilgai, bene dažniausias skundas – mieguistumas. Regis, išlįstų saulė ir mieguistumą kaip ranka nuimtų.

Deja, ne viskas taip paprasta, o didžiulės kavos dozės budrumui palaikyti niūrią dieną gelbės tik kurį laiką. Pasirodo, pakankamas miego valandų skaičius taip pat dar nieko nereiškia. Priskaičiuojama net 90 įvairių sutrikimų, apie kuriuos mes nė nenumanome, bet kurie labai bloginančių miego kokybę ir sukelia mieguistumą.

Kuo pavojingas mieguistumas

Pasak Santariškių klinikų Miego sutrikimų laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, pagal tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją yra per 90 įvairių miego sutrikimų. Vieni iš dažniausių su jais susijusių skundų – nemiga ir mieguistumas dienos metu. Pastarasis simptomas skiriasi nuo nuovargio, nors juos kartais painiojame. Nuovargis sumažėja pagulėjus, pailsėjus, užsiėmus mėgstama veikla, kartais pasportavus, o mieguistumas mažėja tik jeigu pamiegame. Nemiga besiskundžiantys žmonės dieną iš tiesų jaučiasi labai blogai, pavargę, nedarbingi, tačiau jei leisime jiems atsigulti ir miegoti, neretai jie to negalės padaryti, taigi jie nėra mieguisti.

„Miego sutrikimai, kurių pagrindinis požymis yra padidėjęs mieguistumas dienos metu, sudaro apie 50 proc visų miego sutrikimų. Jei esi mieguistas, neabejotinai kenčia darbingumas, blogėja gyvenimo kokybė, didėja rizika pakliūti į nelaimingus atsitikimus. Paminėsiu keleto atliktų tyrimų duomenis: pavyzdžiui, naktį knarkiančių žmonių rizika pakliūti darbe į nelaimingą atsitikimą yra 37 kartus didesnė nei neknarkiančiųjų. Kas vyksta knarkimo metu, dar pakalbėsime. Prancūzai paskaičiavo, kad neišsimiegoję žmonės darbe patiria 7 kartus didesnę nelaimingų atsitikimų riziką. Trečdalį visų autoįvykių sukelia žmonės, kurie yra mieguisti. Ketvirdalis autoįvykių, kurie baigiasi fatališkai, įvyksta dėl to, kad vairuotojas užmigo prie vairo, o amerikiečių duomenys rodo, kad net 20 proc. vairuotojų bent kartą per metus prie vairo užmiega. Taigi dėl mieguistumo problemų turintys žmonės kelia grėsmę ne tik patys sau, bet ir kitiems“, - sakė pašnekovė.

17 valandų dirbusio žmogaus sąmonė tarsi apsvaigusi nuo 0,5 promilės

Medikės teigimu, mieguistumas priskiriamas prie budrumo sutrikimų ir yra skirstomas į kelias grupes. Pirmąją sudaro mieguistumas, kurį sukelia fiziologinės priežastys. Pavyzdžiui, labiau mieguistos būna nėščios moterys, taip pat vyresni žmonės arba žmonės greitai „peršokę“ keletą laiko juostų žmonės.

Prie fiziologinio mieguistumo priskiriamas ir nepakankamo miego sindromas. Tai gana dažnas sutrikimas, atsirandantis, kai žmonės dėl didelio šiuolaikinio gyvenimo tempo tiesiog nepakankamai miega. Šio sindromo registruojama vis daugiau, nes žmonės dažnai mano, kad jiems užtenka miegoti, pavyzdžiui, 6 valandas. Nors jie iš tiesų sugeba adaptuotis ir susitvarko su darbu ir socialiniu gyvenimu, dėmesio koncentracijos, sprendimų priėmimo greičio ir kt. tyrimai rodo, kad jų budrumas yra nepakankamas ir jei jie išmiega 7 valandas visi rodikliai akivaizdžiai pagerėja. Taigi nepaisant subjektyviai geros savijautos, 6valandų miego jiems nepakanka. Kiti palyginamieji tyrimai rodo, kad jeigu žmogus nepertraukiamai dirba 17 val., jo budrumas toks, tarsi kraujyje būtų 0,5 promilės. Jei žmogus dirba 24 val., budrumo lygis atitinka 1 promilės apgirtimo lygį.

Kitų dviejų didelių grupių susirgimų, kurių pagrindinis požymis – patologinis mieguistumas, t. y. šis simptomas nėra susijęs su nepakankama miego trukme ar fiziologiniais organizmo pokyčiais. Pavyzdžiui, narkolepsija sergantis žmogus dienos metu patiria pasikartojančius miego priepuolius, t. y. kartkartėmis nevalingai užmiega. Net jeigu jie trunka vos keletą akimirkų, tai pavojinga, nes toks žmogus užmigti gali bet kur, kad ir prie vairo. Kitas ligos simptomas – katapleksija, arba priepuolinis raumenų suglebimas, pasireiškiantis dažniausiai nuo teigiamų emocijų, tarkime, nusvyra galva ar sukniumba pečiai, o atskirais atvejais suglemba visas kūnas ir žmogus krenta. Tai nėra labai dažna liga, bet ji pasitaiko, todėl svarbu ją atpažinti, nepriskirti prie epilepsijos ar psichikos sutrikimų.

„Dar viena su miegu susijusi liga – pirminė hipersomnija, arba pirminis mieguistumas. Žmogus miega pakankamą valandų skaičių, dažnai net daugiau nei pakankamą (10-12 val.), tačiau dienos metu vis tiek jaučiasi labai mieguistas ir, jei tik gali prigulti, užmiega. Kartais šie žmonės dirbdami visiškai neatsijungia, bet būna tarpinėje būsenoje tarp miego ir budrumo. Tai taip pat nedažna, bet pasitaikanti liga“, - pasakojo R. Masaitienė.

10-15 proc. naktį nevalingai judina kojas, todėl neišsimiega

Kur kas dažnesnis miego sutrikimas – periodinių galūnių judesių sindromas, kurį diagnozuoti ir nustatyti paplitimą kur kas sunkiau nei dar dažniau pasitaikantį neramių kojų sindromą, kurį patiria nuo 10 iki 15 proc. žmonių. Beje, tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromą dažnai lydi ir periodinių galūnių judesių sindromas miego metu. Miego metu galūnėse vyksta mikrojudesiai, dėl kurių žmogus nuolat budinamas. Jie būna trumpi ir žmogus visiškai nenubunda – vyksta vadinamieji mikronubudimai, tačiau miegas yra nepilnavertis ir žmogus jaučiasi neišsimiegojęs, mieguistas, nors lyg ir miegojo pakankamai. Judesiai gali būti tokie menki, kad iš šalies nepastebimi, vis dėlto dažniausiai jie turi didesnę amplitudę ir partneris juos pastebi. Apie juos gali išduoti ir sujaukta patalynė.

„Šį sindromą diagnozuoti labai svarbu, kadangi jam reikia specifinio gydymo. Jei žmogų šie judesiai išbudina tiek, kad jis prisimena nuolat pabundantis ir skundžiasi gydytojui, jam išrašomi migdomieji, o iš tiesų reikia visai kitos grupės vaistų. Diagnozė gali būti patikslinta ir, svarbiausia, paskirtas reikiamas gydymas atlikus polisomnografijos tyrimą, kuris atliekamas ir Santariškių klinikose, tiesa, kol kas šis brangus tyrimas nėra kompensuojamas iš ligonių kasų, todėl yra mokamas.

Dar viena dienos mieguistumo priežastis – miego budrumo ritmo sutrikimai. Su tuo susiduria ne tik žmonės, kuriems tenka dirbti pamaininį darbą, bet ir turintieji vėlyvąjį arba ankstyvąjį miego sindromą. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie gali nemiegoti iki ketvirtos ryto, bet keliasi trečią dienos. Kiti nori miego jau nuo pavakario, o atsibunda antrą nakties ir nežino, kuo užsiimti. Prisitaikyti visuomenėje su tokiu ritmu, ypač turint šeimą, darbą, aišku, labai sunku. Tokie žmonės gali būti vadinami tinginiais, nemokančiais tvarkyti savo gyvenimo, bet jie dėl to nekalti.

„Tiesa, kartais, turint vieną ar kitą polinkį (esant pelėdai ar vyturiui) ir „ perlenkus lazdą“, tokį ritmą galime susikurti dirbtinai, jei tik atsiranda galimybė. Tačiau dirbtinį ritmą lengviau ir atitaisyti, su prigimtiniu – sunkiau. Vis dėlto jau sukurtos tokiems žmonėms padedančios metodikos, apimančios griežtą režimą, kuris palaipsniui artinamas prie normalaus ritmo, šviesos terapiją, stimuliuojančią nubudus, ir melatonino, hormono skatinančio užmigimą, paskyrimą“, - pasakojo R. Masaitienė.

Kodėl knarkti pavojinga

Viena dažniausių ligų, kurį lydi dienos mieguistumas, yra su knarkimu susijęs miego apnėjos sindromas. Pasak medikės, ši liga Lietuvoje atpažįstama ir gydoma nepakankamai. Tkvėpavimo sustojimai miego metu, trunkantys daugiau nei 10 sekundžių, atsirandantys dėl anatominio ar funkcinio viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo. Žmogui, sergančiam sunkaus laipsnio apnėja, tokie kvėpavimo sustojimai gali kartotis daug kartų per valandą. Per tokias kvėpavimo pauzes krenta įsotinimas deguonimi kraujyje – organizmas neaprūpinamas deguonimi (badauja). Visa tai griauna miego struktūrą, todėl žmonės dienos metu būna mieguisti, užsnūsta per posėdžius, susirinkimus, jų darbas nėra produktyvus, didėja insulto, infarkto, aritmijos ir staigios mirties rizika. O jei toks žmogus yra profesionalus vairuotojas, traukinio mašinistas, dirba prie konvejerio, ar, pavyzdžiui, prie atominės elektrinės pulto, pasekmės gali būti labai skaudžios. Be to, dėl gąsdinančio knarkimo, mieguistumo dieną, atsiradusio lytinės funkcijos sutrikimo, jie tampa šeimos nesutarimų ar net skyrybų kaltininkais.

Remiantis įvairių epidemiologinių studijų duomenimis, obstrukcinės miego apnėjos sindromo paplitimas yra apie 4 proc, o 40-60 metų amžiaus vyrų grupėje siekia 8-10 proc. Labiausiai šis sindromas paplitęs tarp 45-65 metų amžiaus vyrų. Moterų skaičius ryškiai padidėja postmenopauzės metu.

Beje, ne visi naktį knarkiantys žmonės serga apnėja. Miego apnėjos diagnozuojamos atliekant polisomnografijos tyrimu, kurio metu tiksliai nustatomas knarkimas, jo intensyvumas, turi jam ar neturi įtakos kūno pozicija. Taip pat registruojamos kvėpavimo pauzelės, nustatoma, kiek tokių apnėjų metu krenta įsotinimas deguonimi, kaip jos veikia miego struktūrą. Apnėjos neįmanoma išgydyti vaistais, o naudojant raminamuosius ar migdomuosius vaistus, tik dar labiau suglemba minkštasis gomurys ir siaurėja kvėpavimo takų spindis. Pagrindinis gydymo metodas – tęstinė teigiamo kvėpavimo takų slėgio terapija, kai pacientui per kaukę kvėpavimo takuose yra pastoviai palaikomas tam tikras slėgis, kuris neleidžia kvėpavimo takams subliūkšti miego metu.

„Miegas labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Vienas mokslininkas yra pasakęs, kad net 90 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo gero miego. Tai drąsus pareiškimas, tačiau, geriau įsigilinus, juk jeigu žmogus turės kokią nors somatinę ligą, dažnai ji veikia ir miegą. Pavyzdžiui, astma paaštrėja naktį, todėl žmogus neišsimiega ir dieną jaučiasi blogai. Širdies atakos priepuoliai taip pat pasireiškia naktį. Labai sutrikdo miegą lėtinis skausmas, todėl žmogus jaučiasi nesveikas ne tik dėl, pavyzdžiui, skaudančių sąnarių, bet ir dėl to, kad blogai miega. Taigi realus pagrindas šiam teiginiui yra“, - svarstė R. Masaitienė.

Kokių kūno ligų simptomas gali būti mieguistumas

Tiesa, ne tik miego ligos sukelia mieguistumą. Egzistuoja daugybė tokį poveikį turinčių neurologinių, infekcinių ir somatinių ligų, kurias gali diagnozuoti tik medikas. Pavyzdžiui, mieguistumą gali sukelti skydliaukės nepakankamumas, taip pat nemažai psichikos ligų. Jis gali būti netgi depresijos požymis.

Bene geriausiai žinoma somatinė liga, susijusi su mieguistumu, yra hipotireozė, kai sumažėjus skydliaukės hormonams sulėtėja medžiagų apykaitos procesai organizme. Tokiu atveju taip pat nekontroliuojamai auga svoris, gali sutrikti menstruacijų ciklas, kamuoti odos sausumas. Žmonėms, kuriuos kamuoja mieguistumas, taip pat verta pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje. Pasak medikų, mieguistumas gali atsirasti tiek dėl sumažėjusios, tiek dėl padidėjusio cukraus kiekio.

Nuolatinio nuovargio ir mieguistumo priežastis gali būti anemija – gan paplitęs šiais laikais geležies trūkumas. Anemija, arba mažakraujystė, vadinama paslėptąja epidemija ir gali užklupti bet kurio amžiaus žmogų, tačiau pajuntama ne iš karto. Pagaliau mieguistumą gali sukelti pastoviai žemas kraujospūdis – mat smegenys tokiu atveju negauna pakankamai deguonies.

Pasak Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, labiau mieguisti jaučiamės „tamsiaisiais“ metų mėnesiais, kadangi dėl niūrios gamtos monotonijos organizmo energetinis tonusas krenta. Tai gali sukelti būseną, kuri populiariai vadinama mieguistumu.

Nors yra nuomonių, kad nuo mieguistumo reikia gintis didesnėmis vitaminų dozėmis, pašnekovas linkęs manyti, kad mityba nėra svarbiausias veiksnys. „Didžioji dalis žmonių šiuo metu ir žiemą valgo pilnavertį maistą. Pirmiausiai žmonėms reikėtų peržiūrėti savo veiklos režimą: gal valgoma nereguliariai, nepakankamai laiko skiriama poilsiui. O vėliau toks žmogus ateina pas gydytoją ir reikalauja jį išgydyti nuo ligos, kuri jau nepagydoma. Save reikia labiau mylėti. Mūsų organizmo ištekliai – ne begaliniai. Tai nėra atominė elektrinė, todėl visada ateina laikas pasakyti „stop“. Geriau pasakyti pačiam nei laukti, kol įvyks kokia nors katastrofa“, - svarstė L. Valius.

Medikas patarė ranka nenumoti į mieguistumą ir nesitikėti, kad, pagėrus vitaminų, jis praeis. Jei mieguistumas sukelia gyvenimo kokybės ir veiklos pakitimus, būtina pasitarti su gydytoju. Mat mieguistumą, kaip jau minėta, gali sukelti depresija, nerimo sutrikimai, cukrinis diabetas, ypač kai jis vystosi iš lėto ir žmogus prisitaiko prie pokyčių, virškinimo trakto, kepenų, inkstų ligos, kurios nesukelia skausmo.