O kad nebūtų liūdna – ant viršelio kaklaraištį kramtančio buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio atvaizdas.
Toks kompiuterinis žaidimas puikuojasi Lietuvos parduotuvių lentynose. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, kad tai „klasikinė šiuolaikinės propagandinės politikos dalis, kuri įtraukia šiuolaikines technologijas, įskaitant ir kompiuterinius žaidimus“.
Tai jau nebe žaidimas
„TAI JAU NEBE ŽAIDIMAS! Štai tokiais „žaidimais", atvirai iškraipančiais istoriją ir skleidžiančiais priešišką NATO ir Lietuvai propagandą, prekiaujama Vilniaus (ir turbūt visos Lietuvos) supermarketuose“, - socialiniame tinkle „Facebook“ pasipiktino konservatorius Mantas Adomėnas.
N. Maliukevičius sako, kad kompiuteriniai žaidimai yra itin perspektyvi propagandos sritis.
„Tas žaidimas sukurtas prieš kelerius metus, jau buvo nuvilnijusi banga. Visas įdomumas, kad šitas žaidimas rastas parduodamas čia, Lietuvoje. Pats kompiuterinis žaidimas labai priešiškas Gruzijos atžvilgiu ir kuria tokį antigruzinišką ir antisaakašvilišką scenarijų, kai jis buvo prezidentu“, - pasakojo politologas.
Jo teigimu, kompiuteriniai žaidimai nėra platinami rinkose bet kaip, egzistuoja specialistai, kurie tiria įvairių šalių kompiuterinių žaidimų rinkas ir pataria kaip platinant išvengti tarpkultūrinių klaidų.
„Jeigu kompiuterinis žaidimas platinamas Kinijoje, žiūrima, kas ten tinka, netinka, ko reiktų vengti. Taip siekiama išvengti atsitiktinių nesusišnekėjimų. Kitas dalykas, kai tai daroma labai kryptingai ir tikslingai. Tai šiuo atveju tai yra šiuolaikinės propagandos dalis“, - teigė N. Maliukevičius, pridūręs, kad kalbos ir tematikos požiūriu mūsų rinka tokiems dalykams iš esmės yra pritaikyta.
Rusiškų žaidimų nebeimportuoja?
„Šiuo atveju tai yra seni likučiai iš tų laikų, kai Lietuvoje beveik dominavo rusiški žaidimai. Buvo tokia kompanija „Akelotė ir Ko". Kai ji bankrutavo 2009 ar 2010 m., tai mes iš bankroto administratoriaus nusipirkome visą jų žaidimų sandėlį ir per tą laiką jį išpardavinėjame. Gali būti, kad paties asortimento labai stipriai nefiltravome. Buvo tiesiog vienas didelis sandėlis ir mes iš pardavimų bandome susigrąžinti pinigėlius", - sakė R. Matulis.
Įmonės direktorius teigė, kad beveik visus kompiuterinius žaidimus jie perka iš Europos šalių: Švedijos ir Didžiosios Britanijos.
„Aš netirštinčiau tų spalvų. Apskritai mes tikrai kaip bet koks smulkus verslas nelendame į tas visas politikas. Kiekvienas sau uodegą gali pakelti labai greitai išnaudodamas tą madingą temą ir visas tas konfrontacijas, bet kiekvienas žaidimas, ypač jei jis kovinis, paliečia kažkieno interesus: kažkas yra agresorius, kažkas gali įžvelgti kažkokias sąsajas ir taip toliau. Čia, manau, yra grynas politikavimas, nes lygiai taip pat tuose žaidimuose gali būti tyčiojamasi iš Vakarų civilizacijos ir panašiai. Bet man sunku vertinti, nes aš niekada gyvenime nežaidžiau, tai yra tik prekė", - aiškino R. Matulis.
Rusai pradėjo šaipytis iš M. Saakašvilio kaklaraiščio valgymo
Tuo tarpu Gruzijos ir Rusijos karas buvo kiek kitoks nei nurodo žaidimo aprašas. 2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį provakarietiškas Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis, kuris teigia reagavęs į Gruzijos kaimų bombardavimą, pradėjo puolimą atsiskyrusiai Pietų Osetijai atsiimti, bet jo planams susigrąžinti separatistinę teritoriją žlugus, Rusijos pajėgos įžengė toli į pačios Gruzijos teritoriją.
Po karo Rusija oficialiai pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą nuo Gruzijos atsiskyrusią teritoriją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar Maskva šiuose strateginę reikšmę turinčiuose regionuose laiko tūkstančius savo karių.
Pačiame karo įkarštyje laukdamas televizinio interviu, bet nežinodamas, kad kamera jau įjungta, Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis pradėjo nervingai kramtyti savo kaklaraištį. Šį įrašą netrukus pasigavo Rusijos žiniasklaida, siekdama parodyti Gruzijos vadovo emocinį nestabilumą.