„Ne visada ir savu automobiliu išvažiuojame. Kai mokyklinis autobusiukas nebeprivažiuoja, lydim vaikus iki tos vietos, kur jis gali apsisukti. Apsiavę guminiais batais klampojam. Kai jau visai prastai būna – nebeleidžiam vaikų į mokyklą, darželį. Paliekam namuose“, - DELFI sakė tris mokyklinio amžiaus vaikus ir du darželinukus auginanti Žiežmarių seniūnijos gyventoja Irina Nikita-Radzevičienė.
Moters žodžiais, jei ralio organizatoriai po varžybų nenori tvarkyti kelio, „tegu pasiieško kitos vietos savo raliavimui“.
„Pjauna“ automobilį
„Aš ir taip kariauju dėl to, kad kelią valytų, nes jis eina per dvi seniūnijas. Jei viena seniūnija užsnigtą nuvalo, kita – ne. Vaikai sėdi namie, nes negalim išvažiuoti. Tačiau dėl sniego tiek to, ir magistrales, būna, užsninga. Tačiau ralį organizuoja tai Vilnius, tai Kaunas ir kasmet reikia prašinėti, kad sutvarkytų, ką pridarė“, - piktinosi moteris.
Irina stebėjosi, kodėl po varžybų patiems organizatoriams be prašymų neateina į galvą bent greiderį paleisti, kad palygintų išmaltą žvyrkelį.
„Mes juk kiekvieną dieną tuo keliu važiuojame į darbą. Kol nelyja dar įmanoma, o kai šlapia ir išsimala vėžės, mokyklinis autobusiukas net nevažiuoja paimti mūsų vaikų. Tada aš pati „pjaunu“ savo mašiną, bandau visus penkis pervežti per purvyną“, - pasakojo moteris.
Išrašė sąskaitą, bet kelio nesutvarkė
Po paskutiniojo ralio, kurį organizavo kauniečiai, DELFI pašnekovė kreipėsi į organizatorius. Pasak jos, telefonu atsiliepęs vyras nustebo, kad kelias nesutvarkytas, nes jie jau buvo gavę sąskaitą už kelio tvarkymą.
Kelininkų nesulaukę žmonės po kelių savaičių vėl skambino. „Kiek aplygino, bet po tų ralių vis viena kas penkis metrus reikia stoti, apvažiuoti duobes. Kam pramoga, o mums vargas – skambink kaskart ir prašinėk kad sutvarkytų“, - nepatenkinta daugiavaikė mama, kuriai teko išgirsti ir tokią repliką: „Ką ten tvarkyti tą kelią – ir prieš ralį buvo baisus“.
Automobilių sporto federacija: tai organizatorių pareiga
Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinės sekretorės Rasos Jakienės teigimu, po renginio pasirūpinti keliais - ralio organizatorių pareiga.
„Nuolat gauname nusiskundimų dėl kelių, kurie nukenčia per automobilių varžybas. Žinome ir jūsų minimą atvejį: ralio „Kauno ruduo 2013“ organizatoriai kreipėsi į seniūną klausdami, kodėl kelininkai nesutvarkė kelio, nors pinigai už darbus buvo sumokėti. Kiek žinau, dar kažkiek sumokėjo ir savivaldybė, ir organizatoriai, tačiau dabar negaliu atsakyti ar būtent tas kelio ruožas pataisytas“, - DELFI sakė R. Jakienė.
Automobilių sporto federacijos atstovės teigimu, Kauno ralio organizatoriai iš dalies nukentėjo nuo ankstesnių ralių organizatorių, kurie po varžybų neatliko kelio tvarkymo darbų. Pastarieji teisinosi patyrę finansavimo sunkumų, nors kreipėsi į Automobilių kelių direkciją, Susisiekimo ministeriją, kuri žadėjo skirti papildomų pinigų kelio tvarkymui.
Kaltina neaiškią finansavimo tvarką
„Dabar mes vėlgi kreipėmės į minėtas institucijas su raštais, kad Lietuvoje tam tikruose keliuose planuojamos automobilių varžybos ir prašėme skirti papildomų lėšų tų kelių atstatymui. Gavome atsakymą, kad to turi prašyti pačios savivaldybės. Tai reiškia – organizatoriai turi kreiptis į savivaldybes ir su jomis derinti, kad jos kreiptųsi dėl papildomo lėšų skyrimo“, - sudėtingą tvarką aiškino DELFI pašnekovė.
R. Jakienės žodžiais, netoli ralio trasų gyvenantys žmonės neturėtų kentėti dėl sugadintų kelių, tačiau tai – ir nesutvarkyto finansavimo problema.
Žvyrkelius pamėgo dėl įdomios trajektorijos
Pasak automobilių sporto federacijos atstovės, Kaišiadorių, Žiežmarių apylinkėse esantys žvyrkeliai – labai įdomūs savo trajektorija, todėl nukenčia ne tik per ralį.
Mūsiškiai lenktynininkai ir šiaip labai mėgsta jais pavažinėti, pasitreniruoti ir gal net daugiau „išaria“ nei per ralio varžybas. Kiek žinau, bent jau anksčiau buvo susitariama su seniūnais, uždaromi tam tikri ruožai ir paskui sumokama už kelių atstatymą“, - sakė automobilių sporto federacijos generalinė sekretorė.
R. Jakienės teigimu, minėti keliai nukenčia ir per įvairių automobilininkų klubų pasivažinėjimus.
Daugiau skundžiasi už latvius ar lenkus
„Per varžybas greičiai - didžiuliai. Pasitaiko nusiskundimų ne tik dėl kelių, bet ir dėl akmenų, kurie lekia į žolynus. Sprendžiame tas problemas. Kaip kaimyninės šalys, galvojame apie atitvarus, kurie kartais statomi Lenkijoje, Latvijoje. Tačiau ten nusiskundimų ne tiek daug, kaip Lietuvoje. Pas mus žmonės labai skundžiasi, nors gal iš tiesų keliai prastesni, negaliu komentuoti“, - sakė federacijos generalinė sekretorė.
R. Jakienės nuomone, prieš varžybas turėtų būti sudaroma trišalė sutartis tarp seniūnijos, renginio organizatorių ir kelių atstatymo įmonės, prieš tai nustatant kelio būklę ir įsipareigojant atstatyti, jei danga per varžybas būtų sugadinta.
„Tačiau kartais po renginių keliai būna dar geriau sutvarkyti, nei buvo prieš varžybas, bet žmonės vis viena skundžiasi, siekia, kad iš viso būtų uždrausto varžybos. Tai – ne išeitis. Tiesiog reikėtų daugiau bendradarbiavimo, komunikavimo”, - įsitikinusi DELFI pašnekovė.
Pagrasino, kad neberengs varžybų
Kaip pabrėžė R. Jakienė, federacija siekia, kad po varžybų keliai būtų atstatyti ir sutartyse su renginių organizatoriais tai įrašo kaip sąlygą.
„Organizatoriai kartais net pyksta, kad yra reikalavimai net susirinkti šiukšles. Tačiau mes pasirašome sutartis su savivaldybėmis, kurios to reikalauja. Prieš pat Kūčias dėl to turėjome susirinkimą. Tačiau kai padidinome reikalavimus, renginių organizatoriai pradėjo kelti triukšmą, kad nepasirašinės tokių sutarčių, nebeorganizuos rimtų čempionatų, o vos ne vien komercines varžybas rengs – kad mes nusileistume ir mažiau iš jų reikalautume“, - sakė R. Jakienė.
Federacijos atstovės teigimu, šioje situacijoje reikia rasti abiems pusėms priimtiną sprendimą: aktualu ir kad varžybos išliktų, ir kad nebūtų pakenkta geram organizatorių bei federacijos vardui.
„Kad ir kaip būtų , juk mes gauname visus nusiskundimus ir aiškinamės su organizatoriais kas ir kodėl įvyko. Todėl, manau, ir patiems po varžybų reikės pravažiuoti keliais pažiūrėti, ar sutvarkyti ir jei apmokėtos sąskaitos, priversti kelininkus dar kartą išgreideriuoti žvyrkelius, kad vietiniams žmonėms nebūtų problemų“, - tokią išeitį mato R. Jakienė.