Vienas svarbiausių šiųmečių Vyriausybės darbų – valstybės biudžetas – jau priimtas, jį pasirašė prezidentė. Premjeras sako, kad dabar svarbu tinkamai pasirengti 2015 metais įsivesti eurą, privalu laikytis griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų, laiku priimti reikiamus įstatymus.
„Mūsų yra vienas tikslas – greičiau priimti įstatymus, kurie susiję su euro įvedimu. Mes kovo mėnesį turime jau pradėti svarstymo procedūrą, ir būtų gerai, kad kovo mėnesį jau būtų pritarta“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Tačiau viena iš keturių valdančiosios koalicijos partnerių stoja prieš euro įvedimą. „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas siūlė Vyriausybei pasiskolinti milijardą litų ir jį išdalyti padidinus algas, o kalbas apie fiskalinę drausmę mesti iš galvos.
Per apkaltą iš prezidento posto nušalintas R. Paksas neslepia ambicijų veržtis į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus, tačiau ta svajonė išsipildys, tik kai Seimas pakeis Konstituciją.
Savo tikslų turi ir dar viena valdančiųjų koalicijos narė – Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Ši partija reikalauja uždrausti abortus, tačiau svarbiausias jos tikslas – atšaukti Švietimo įstatymo pataisas, kurios numato didesnį dėmesį valstybinės kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose, įteisinti dvikalbystę Vilniaus ir kai kuriuose kituose rajonuose. Seimas paskutinę sesijos dieną atidėjo antikonstitucinio Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymą. Tačiau ar ši partija nuoširdžiai suinteresuota kuo greičiau išspręsti lenkų problemas, nežinia.
Jos lyderis Voldemaras Tomaševskis suirzo būtent tuomet, kai vyriausybė ėmėsi veiksmų, atkuriančių pasitikėjimą tarp Vilniaus ir Varšuvos, kai į Lenkiją susiruošė Lietuvos premjeras ir užsienio reikalų ministras, o į Vilnių susirengė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Būtent tokiu momentu V. Tomaševskis pagrasino trenkti durimis. „Aš nematau perspektyvos dirbti šitoje koalicijoje“, – vasarį pareiškė V. Tomaševskis. „Man tai tam tikra staigmena“, – į partnerio koalicijoje žodžius tuomet reagavo A. Butkevičius.
V. Tomaševskis įtakingam dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad šiam savo pareiškimui pasirinkęs tinkamą laiką, nes po Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimų Lenkų rinkimų akcijos ultimatumų niekas nebegirdės.
Tačiau nuolatinį galvos skausmą socialdemokratams kelia didžioji koalicijos partnerė. Socialdemokratai nuo pat pradžių pareiškę, kad negins teisiamų Darbo partijos atstovų, sulaukė atsako – nuolatinės sumaišties Seime
Vidas Gedvilas netrukus neteko Seimo Pirmininko posto, jo vieton stojo ištikimoji Viktoro Uspaskicho ginklanešė Loreta Graužinienė. Ji tikino sieksianti tik „pozityvo“.
Tačiau to pozityvo neliko, kai virš L. Graužinienės patrono galvos vėl ėmė tvenktis debesys, mat V. Uspaskichas teisėjus išvadino nusikaltėliais.
Svarstant laikinosios komisijos sudarymo klausimą sukiršintas Seimas. Protestuodama prieš valdančiųjų sprendimą nesvarstyti V. Uspaskicho klausimo iš Seimo salės išėjo opozicija, kuriam laikui sutriko Etikos ir procedūrų komisijos darbas. Tuo metu V. Uspaskichas užsipuolė Vyriausybę, pareiškęs, kad tokio silpno Ministrų Kabineto dar nematęs. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai A. Butkevičius pareiškė, kad socialdemokratai balsuos už dar vieną V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimą.
Opozicija pasipiktinimo šūksniais sutiko Seimo pirmininkės sprendimą ir dar kartą neįtraukti į darbotvarkę klausimo dėl Darbo partijos įkūrėjo V. Uspaskicho laikinosios komisijos, kuri spręstų dėl jo teisinės neliečiamybės.
„Ko jūs dabar visi šaukiate, aš noriu paklausti, ar Adomėnas nori sumušti pirmininkę? Ko jūs taip nervuojatės prieš šventes?“ – į opozicijos pasipiktinimą reagavo L. Graužinienė.
V. Uspaskicho neliečiamybės klausimas nukeltas iki pavasario. Maža to, L. Graužinienė inicijuoja Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma baudžiamąją atsakomybę už teismo įžeidimą, šmeižtą pakeisti bauda. Šiuo metu už tai gresia viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jei šios įstatymo pataisos bus priimtos, V. Uspaskichas nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuks.
„Tai yra politinis sprendimas. Jeigu politikai mano, kad užtenka kitų apsaugų teismui, o ne baudžiamosios atsakomybės, tai irgi kelias“, – komentuoja Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Politologai sako, kad socialdemokratai priremti prie sienos.
„O ką socialdemokratai veiktų be Darbo partijos? Jie iš karto netektų galimybės turėti valdančiąją koaliciją“, – teigia M. Romerio universiteto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas.
„Neįmanomos kitos koalicijos. Kitokie variantai – mažumos vyriausybė. Socdemai to nenori. [...] Tai nenuostabu, kad šita koalicija šiek tiek traškėdama, šiek tiek braškėdama per siūles, bet laikosi, ir panašu, kad kitų alternatyvų nėra“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.
Opozicija prakalbo apie galimybę kitąmet Seimo Pirmininkei skelbti nepasitikėjimą. Darbo partijos įkūrėjas viešai šantažuoja socialdemokratus, kad jei šie palaikys interpeliaciją jo statytinei, jis griaus valdančiąją koaliciją, o tai gali reikšti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Visuomenės apklausos rodo, kad jei Seimo rinkimai vyktų dabar, juos laimėtų socialdemokratai. Su jais į Seimą patektų „Tvarka ir teisingumas“, Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis. Užribyje liktų žalieji, Lenkų rinkimų akcija ir „Drąsos kelias“.
Kai kuriais skaičiavimais, socialdemokratai galėtų tikėtis turimų mandatų skaičių Seime pasididinti mažiausiai dešimčia.