Mirė choreografė K. K. Daujotaitė

Gruodžio 25-ąją, iškart po vidurnakčio, gyvųjų pasaulį paliko viena išraiškos šokio pradininkių Lietuvoje, tremtinė, ryški menininkė ir asmenybė Kira Katerina Daujotaitė, pranešė velionės šeima.

K. Daujotaitė gimė 1921 m. vasario 12 d. Petropavlovske (Kazachija), augo Lietuvoje. 1939 m. įstojo į Danutės Nasvytytės šokio studiją, po to dėstė šokį Juozo Miltinio dramos studijoje. Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų kalbą, 1941 m. susituokė su Lietuvos kariuomenės karininku Petru Paliuliu.

D. Nasvytytei karo pabaigoje pasitraukius į Vakarus, Kira tęsė mokytojos veiklą. Ji baigė Kauno kūno kultūros institutą, meninės gimnastikos specialybę. Dėstė fizinį lavinimą Kauno medicinos institute, Kauno dailės institute.

1945 m. K. Daujotaitės vyras P. Paliulis buvo nuteistas 10 metų ir kalintas Norilsko lageriuose, vėliau -dar penkeri metai tremties. P. Paliulio laiškai žmonai iš lagerio buvo ne kartą publikuoti kaip vienas gražiausių meilės liudijimų iš tremties.

1946 m. K. Daujotaitė dirbo Kauno profsąjungų rūmuose, po to režisieriaus Aleksandro Vytauto Kupsto kvietimu dirbo Kauno jaunojo žiūrovo teatre, dėstė scenos judesį, statė šokius spektakliams.

1953 m., pasibaigus vyro kalinimo laikui, K. Daujotaitė išvyko pas vyrą į Norilską, ten dirbo fizinio lavinimo mokytoja, iki 1957 dirbo choreografe Norilsko metalurgų klube. 1957 m. šeima grįžo į Lietuvą. Čia šeima buvo ir toliau persekiojama, bet po dvejų metų vargų K. Daujotaitė įsidarbino Kauno profsąjungų rūmuose.

Choreografei nuolat buvo prikišamas apolitiškumas, bet ji būdavo apdovanojama ir garbės raštais, ir sovietiniais medaliais. 1971 m. ir 1973 m. K.Daujotaitė su keliomis savo mokinėmis šokėjomis stažavosi Drezdene tarptautiniuose Gretos Paluccos šokių kursuose. K. Daujotaitės novatoriško šokio paieškos buvo pralenkusios laikmetį. Susidomėjimas lydėjo kiekvieną K. Daujotaitės premjerą, toks kolektyvas buvo ne tik vienintelis Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje.

Tūkstančiai merginų veržėsi šokti pas K. Daujotaitę. 1969 m. jos vadovaujamam šokėjų kolektyvui "Sonata" buvo suteiktas pavyzdinio išraiškos šokio kolektyvo vardas. 1984 m. choreografė buvo ne savo noru išleista į pensiją, bet dirbo su šokėjomis iki 1989 m., vėliau rašė straipsnius, vedė seminarus pedagogams. Ji išugdė ir žymias choreografes Birutę Letukaitę, Airą Naginevičiūtę.

K. Daujotaitė sukūrė per 200 šokio kompozicijų, iš jų svarbesnės yra: "Moterys" (pagal J. S. Bacho muz.), "Polonezas A-dur", "Valsas C-moll" (pagal F. F. Chopiną), "Zodiako ženklai" (pagal M. K. Čiurlionio muz. ir paveikslus), "Mėnesienos sonata, Appassionata" (pagal L. van Beethoveno muz.), "Amžinasis judėjimas" (pagal M. K. Čiurlionio muz.), "Kambariai" (pagal A. Skriabino muz.), "Mirties šokis" (pagal F. Liszto muz.), "Žydroji rapsodija" (pagal G. Gershwino muz.), "De profundis" (pagal V. Bartulio muz.), rašoma "Menų faktūros" nekrologe.

Šiuolaikinio šokio kolektyvo "Aura" vadovė Birutė Letukaitė 2001 m. dedikavo savo mokytojai savo pastatymą "Prisiminimai apie ateitį". Tais pačiais metais K. Daujotaitei buvo dedikuotas Kauno modernaus šokio festivalis. Lietuvos kultūros ministerija 2002 m. ją apdovanojo už gyvenimo nuopelnus. Ji užaugino dvi dukras - pianistę, pedagogę Rimą Paliulytę (g. 1942 m.) ir aktorę, režisierę, dramaturgę bei pedagogę Inesą Paliulytę (g. 1957 m.).

Velionė bus pašarvota nuo trečiadienio, gruodžio 25 d., 17 val. Kaune, Pažaislio vienuolyno Kapitulos salėje, T. Masiulio 31 (įėjimas per kairįjį kiemą). Šv. Mišios bus aukojamos penktadienį, gruodžio 27 d. 10.30 val., po to išlydėjimas į Romainių kapines. Artimieji prašo palydėti velionę malda ir vienu gėlės žiedu.