Pasak jų, viltis yra užduotis. Jai reikia ištvermės. „Jos vaisiai žmogaus gyvenime – tai džiaugsmas, kuris yra asmens dvasinės sveikatos atspindys“, - pabrėžia Lietuvos vyskupų konferencijai vadovaujantis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Ganytojų žodžiais, Kalėdos yra vilties triumfas, liudijantis, kad pasaulis – tai ne absurdo teatro vieta, bet planeta, kurioje įsikūnijo Meilė.

Sveikindami artėjančių švenčių proga vyskupai priminė, jog advento dienomis ruošiamės šventų Kalėdų iškilmei, stengėmės įsijausti į tą laiką, kai žmonija, besižvalgydama į istorinius įvykius, su ilgesiu laukė Dangaus ir žemės Kūrėjo apsilankymo.

„Žmonija, religijos ir kultūros, pažymėtos šiuo Dievo ilgesio ženklu, ieškojo būdų susitikti su savo Viešpačiu. Tų būdų ieškojo ir Dievas. Nors Įsikūnijimas buvo iš anksto nuspręstas dar prieš pasaulio sukūrimą, vis dėlto Dievas turėjo ieškoti žmogaus – Mozės, kad jis suburtų Dievo tautą, kad ši tauta suprastų esanti kalbinama Dievo pranašų lūpomis ir kad toje tautoje atsirastų žmogus – Marija, ištarsianti Taip slėpiningam, tiesiog žmogaus vaizduotę pranokstančiam įvykiui“, - priminė vyskupai.

Apgraibomis į nežinomą žemę

Ir štai atėjus laiko pilnatvei, kaip sako Evangelija pagal Joną, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“. Dievas įžengė į žmonijos istoriją ir padovanojo jai savo apsilankymo šventę. Įvyko tai, ko buvo taip ilgai laukta. Dievas praskleidė savo paslapties šydą ir tapo vienas iš mūsų, taip neatsiejamai susijungęs su žmogumi. Dievas žengė prie žmogaus atsiduodamas į jo rankas kaip Kūdikis.

Vyskupai primena, jog Kalėdos yra žmogaus tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu šventė. Žmonija padovanojo Dievui Mergelę Mariją ir jos nuolankų atsidavimą. Marija tapo Dievo meilės bendradarbė, nes labai pasitikėjo slėpiningu Dangaus Kūrėjo veikimu.

„Ji patikėjo, kas angelo jai buvo apreikšta. Juozapas, Marijos sužadėtinis, taip pat parodė, ką reiškia pasitikėti Dievu. Jo gyvenimas buvo išbandytas neįveikiamu protui slėpiniu – gimimu iš Šventosios Dvasios. Jam tebuvo paaiškinta, kaip tai įvyks ir ką sako Raštai, tačiau priimti šį žodį turėjo pats, apsispręsti už Dievo paslaptį, pasitikėti net ir nesuprasdamas. Juozapas yra lyg apgraibomis į nežinomą žemę išėjęs Abraomas. Dievo pažadas tik vėliau taps aiškus. Šventoji Šeima mums yra tikėjimo vartai, per kuriuos esame drąsinami žengti, ugdydamiesi pasitikėjimo Dievu mokykloje“, - rašo vyskupai.

Ne vien „ašarų pakalnė“


Pasak ganytojų, Kalėdos – ir žmonijos vilčių išsipildymo šventė: „Tai yra širdies įvykis ir nebūtinai tai, ką matome savo aplinkoje. Šiandienės žinios neretai nori pabrėžti, kad mūsų tikrovė yra „ašarų pakalnė“ ir kad joje skambanti angelų giesmė yra atsitiktinė, tarsi nepriklausanti žemei. Tačiau tikintis žmogus turi lavinti savo klausą, kad išgirstų šią viltingą, Kalėdų naktį skambėjusią dangaus kareivijos giesmę: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“

Vyskupų žodžiais, Kalėdos yra Dievo meilės žmogui šventė, nes jis pats nužengė į mūsų padangtę, tapdamas žmogumi.

„Tačiau ar tai tik praeitis?“, - retoriškai klausia ganytojai. - Ir dabar Kalėdos vyksta širdyje žmogaus, kuris stengiasi savo gyvenimu įkūnyti meilę“.

Brangiausia mūsų dovana Dievui per Kalėdas Kauno vyskupai vadino švelnią, kantrią, drąsią ir jautrią širdį tiems, kuriuos stengiamės ir privalome mylėti.

Anot ganytojų, krikščionis yra tas, kuris neša Kristaus įsikūnijimą istorijoje. Krikščionis ne tik švenčia praeities įvykį, nutikusį prieš 2000 metų, bet stengiasi toliau tęsti meilės įsikūnijimą, tapdamas panašus į Kristų ir gyvendamas taip, kaip Jis gyveno ir kaip Jis mylėjo.

Meilės dievas

„Kristus atskleidė save kaip Meilės Dievą. Kalėdų liturgijoje pasigirsta džiaugsmingas, nuostabos kupinas suvokimas: Dievas yra Emanuelis, tai reiškia – Dievas su mumis. Šis vardas tampa dar labiau suprantamas, kai Jėzus uždeda rankas ant ligonių ir tie pasveiksta, kai Jis guodžia vargdienius Dangaus karalystės viltimi, kai laužo duoną ir kalba laiminimo maldą sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“, - primena arkivyskupas S. Tamkevičius ir vyskupas K. Kėvalas.

Per Kalėdas taip pat atskleidžiama, jog ir mes galime būti tos beribės meilės dalimi. Kalėdos primena malonę, jog kiekvienas esame pakviestas dalyvauti dieviškosios meilės iniciatyvoje: Dievas yra meilė, panorusi mums atsiduoti, kad mes atsiduotume Jam, tikrajam žmogaus meilės ilgesio Išpildytojui.

Kviesti į gyvenimą naują gyvybę

Kalėdas vyskupai vadina ir šeimos švente. Išganytojas ateina į šeimos aplinką, paliudydamas, kokia ji yra svarbi, priglausdama Dangaus dovaną – kūdikį. Kokia svarbi buvo ta aplinka išsaugoti vaikelį Jėzų pavojų akivaizdoje.

Evangelija pagal Matą primena įvykius, kai „atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą“, o tai reiškia šeimos pastangomis išsaugotą gyvybę.

„Šeimos metai Lietuvoje ypač teprimena mums Šventosios Šeimos tikėjimo, vilties ir meilės pavyzdį. Jo dėka pasaulis išvydo Viešpatį, kuris padovanojo jam naują viltį ir suteikė progą pažinti, patirti ir įsijausti į mus pamilusį Dievą. Te mūsų šeimos būna šios meilės židiniai, drąsiai kviesdamos į gyvenimą naują gyvybę, švelniai dovanodamos santuokinę meilę vienas kitam bei atsidavimą Kalėdose apsireiškusiam Dievui“, - linkėjo arkivyskupas S. Tamkevičius ir vyskupas K. Kėvalas.

Arkivyskupas G. Grušas: neleiskite pavogti džiaugsmo!

Gintaras Grušas
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Kalėdų išvakarėse laišku kreipdamasis į tikinčiuosius Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kvietė visus mintimis aplankyti šeimą, kurioje – „darbininkas tėvas, savo rankomis uždirbantis duonai, jauna mama ir kūdikis“.

„Regis, niekuo neišsiskirianti šeima, tačiau joje išsiskleidė neapsakoma Dievo meilė žmonijai. Būtų per drąsu teigti, kad ši šeima nepatyrė nerimo dėl ateities, nebuvo nesutarimų, netikėtų ir nelabai malonių įvykių. Per drąsu sakyti, kad ši šeima buvo gerai aprūpinta ir visko turėjo sočiai. Ir šiandien mūsų aplinkoje daug tokių šeimų, kurios patiria sudėtingų gyvenimo išbandymų“, - teigė dvasininkas.

Pasak arkivyskupo, šiandienėje visuomenėje dažnai pirmenybę teikiame asmeniniams poreikiams ir teisėms, bet ne šeimai. Žmogiški santykiai ima irti, vos tik susiduriama su problemomis. Visur persismelkęs laikinumas diktuoja problemų sprendimo būdą – išeiti, palikti sunkumus.

„Net ir Juozapas svarstė galimybę atleisti Mariją. Tačiau nepasirinko šios jam lengviausios išeities. Juozapas, skyręs laiko svarstymams ir išgirdęs Dievo balsą, apsisprendė priimti Jėzų ir auginti kaip savo sūnų. Kiek motinų ir tėvų apsisprendžia laukti pradėto kūdikio, net ir jausdami nerimą dėl ateities? Kiek šeimų šiandien yra atviros gyvybės dovanai? Kiekvienas kūdikis į pasaulį ateina Kalėdų nakties Kristaus veidu“, - pabrėžė arkivysk. G. Grušas.

Izoliuojam vyresniuosius

Linkėdamas, jog Kristus gimtų mūsų bendrystėje su kitu, Vilniaus arkivyskupijos vadovas priminė, jog šiandien ypač reikia dėmesingumo, supratimo ir atleidimo mūsų šeimose ir visuomenėje, nes „skirtingos pažiūros, nevienoda materialinė, socialinė padėtis ir koncentravimasis į savąjį „aš“ silpnina šeimos ryšius, veda į susvetimėjimą ir vienatvę“.

„Šeimose tiek daug sužeistų žmonių: ligotų, vienišų, nesuprastų. Vis labiau izoliuojama vyresnioji karta, kuri yra istorijos sergėtoja. Tegul ir tie, kurie gyvena šalia, mums nematomą gyvenimą, tampa artimi. Su dėmesingumu ir supratimu pamatykime greta esantįjį ir kurkime su juo bendrystę. Padėkime vieni kitiems oriai pakelti sunkumus, nes kitame atpažįstame Dievo Veidą“, - laiške tikintiesiems rašo arkivyskupas.

Šeima – tikėjimo vartai

Primindamas, jog vyskupai prasidėjusius liturginius metus pakvietė paskirti šeimos temai, G. Grušas pabrėžė, jog šeima – tai tikėjimo vartai: „Kaip Jėzus gimė Juozapo ir Marijos šeimoje, pakvieskime Kristų gimti ir mūsų šeimose. Tegul mūsų šeimos vėl tampa „namų Bažnyčia“ – ta vieta, kurioje pirmiausia pažįstamas Dievas, išmokstama maldos, patiriama pilnatvė ir pasitikėjimo džiaugsmas. Šeimoje išmokstame būti Bažnyčia“.

„Prie šventinio stalo dalydamiesi duona pakvieskime Dievą ateiti į mūsų šeimas ir gydyti jų žaizdas. Kviečiu kiekvieną šeimą pradėti drauge melstis. Tai gali pasirodyti sunku, bet svarbu pradėti, pakviesti Dievą į savo namus malda „Tėve mūsų“. Brangios šeimos, gyvenkite tikėjimo džiaugsmu ir jį liudykite“, - kvietė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.

Kartu su popiežiumi Pranciškumi G. Grušas kvietė nepasiduoti nusivylimui. „Neleiskite niekam iš jūsų pavogti džiaugsmo! Kūdikiu gimęs Jėzus Kristus tepripildo mūsų širdis savo džiaugsmo, teatnaujina mūsų ryšį su Juo ir sutvirtina bendrystę vienų su kitais!“, - linkėjo arkivyskupas metropolitas.