Politologų tvirtinimu, Rusijai siunčiamas signalas, kad Sočio olimpiada netaptų dabartinės Rusijos politinės sistemos triumfo simboliu. V. Putinas supranta kylančias grėsmes ir imasi veikti.
Kitąmet žiemos olimpiada vyks Rusijos Sočio mieste. Būrys pasaulio lyderių jau deklaravo nevyksiantys į Sočį. Tarp jų – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, ketvirtadienį pareiškusi dėl Rusijos politikos nevyksianti į Sočio žiemos olimpines žaidynes. Kiek anksčiau apie tai pranešė JAV ir Prancūzijos vadovai Barackas Obama bei Francois Hollande, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir Europos Sąjungos teisingumo komisarė Viviane Reding. Žiniasklaida skelbia, kad Sočyje nepasirodys ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Pasaulio lyderiai tokius žingsnius grindė žmogaus teisių pažeidimais Rusijoje. Ypač akcentuotas elgesys su LGBT (lesbietės,gėjai, biseksualai ir transseksualai) bendruomene. B. Obama įtraukė du savo homoseksualumo neslepiančias sporto žvaigždes į Sočio olimpiados delegaciją, pabrėžtinai pasiųsdamas žinią Rusijai, kurios priimtas įstatymas prieš „homoseksualumo propagandą“ šalyje ir pasaulyje sulaukė prieštaringų vertinimų. Beje, JAV delegacijoje nebus nė vieno pareigas einančio B. Obamos administracijos nario.
Politikos lyderiai į Sočį nevyks, tačiau sportininkai prestižiškiausiame sporto renginyje varžysis.
Istorija mena, kad Šaltojo karo metais buvę tikrų Olimpinių žaidynių boikotų. 1980-aisiais Maskvoje vykusias olimpines žaidynes boikotavo daugiau nei 60 valstybių. Taip buvo protestuojama prieš 1979 metų sovietų kariuomenės įsiveržimą į Afganistaną. Šis boikotas laikomas didžiausiu per visą olimpinio judėjimo istoriją. Po ketverių metų Sovietų Sąjunga atsakė tuo pačiu – 1984-ųjų Los Andželo žaidynėse atsisakė dalyvauti Sovietų Sąjunga ir 14 jos sąjungininkių.
Ar šalia jų nebus įrašytas Sočis?
N. Maliukevičius: V. Putinui kyla dvi grėsmės
„Šiuo atveju nėra kažkoks sisteminis ar organizuotas boikotas, aš manau, kad tai labai individualus tam tikrų politikų lyderių elgesys. Kai kuriuo atveju jis labai aiškiai įvardijamas – šneku apie mūsų prezidentę, kuri labai konkrečiai paaiškino, kodėl nevyksta“, – DELFI teigė N. Maliukevičius.
Kitais atvejais priežastys, kodėl nevykstama, labiau nujaučiamos arba skaitomos iš gestų. Štai į JAV olimpinę delegaciją pateko sporto atstovai, viešai deklaruojantys savo homoseksualumą.
Taip, sako N. Maliukevičius, Rusijai siunčiamas tam tikras signalas. „Tačiau aš neįžvelgiu organizuoto ar sisteminio boikoto, kaip tai buvo daroma ankstesnių olimpiadų atvejais“, – sakė politologas.
N. Maliukevičius atkreipė dėmesį į Michailo Chodorkovskio ir „Pussy Riot“ narės Marijos Aliochinos paleidimą iš kalėjimo. Politologo tvirtinimu, tai tik parodo, kad Kremlius visiškai supranta dvi grėsmes: politinę ir ekonominę.
Politinė grėsmė – olimpiada gali būti lydima garsių pareiškimų, politinių lyderių boikotų. Dėmesį į savo problemas bando atkreipti ir čerkesų tauta, kurios žemėse vyksta olimpiada. Kitas momentas – ekonominis: daug problemų su pasiruošimu olimpiadai, nemažai korupcijos apraiškų. Šios grėsmės grasina V. Putino įvaizdžiui.
„Tai įvaizdžio klausimas. Olimpiados apskritai turi daug įtakos valstybių įvaizdžiui. Manau, tai absoliučiai susiję – imama domėn, kad tai galbūt sušvelnins politinį foną“, – pastarąją savaitę V. Putino suteiktas amnestijas įvertino N. Maliukevičius.
L. Kasčiūnas: Sočio olimpiadą bandoma padaryti dabartinės Rusijos politinės sistemos triumfo simboliu
Istorijoje žinomi du radikalaus olimpiadų boikoto atvejai – Maskvos olimpiada ir Los Andželo olimpinės žaidynės. Tai vyko Šaltojo karo laikotarpiu. Į istoriją šios olimpiados įėjo kaip nevisavertės, politologas abejoja, ar boikotai davė politinės naudos.
„Sočio olimpiados atveju matau bandymą iš jos padaryti galbūt net ir dabartinės Rusijos politinės sistemos triumfo simbolį. Visame politiniame kontekste, šių metų geopolitiniuose dalykuose pasiųsti tam tikrą signalą, kad tai netaptų sistemos triumfo akimirka – galima. Vadovų nevažiavimas – vienas tokių būdų“, – sako L. Kaščiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, gali būti, kad kai kurios valstybės reaguos žemesniu lygmeniu – siųs ne aukščiausius vadovus. Pasak politologo, reikia suvokti, kad Olimpinių žaidynių esmė – sportinė kova, ir į ją nereikėtų smarkiai įpinti politikos. „Žodžiu, žinutę siųsti galima, bet viso to politizuoti – nelabai“, – mano pašnekovas. Pasak jo, kad nebūtų perlenkta, turi būti siunčiamas tikslingas signalas. Tokius veiksmus, sako politologas, galima vadinti šiuolaikine boikoto forma.
Tam tikra V. Putino žinute Vakarams L. Kasčiūnas laiko M. Chodorkovskio paleidimą. Tačiau tai, sako politologas, ne nauja era, o tik taktiniai viešųjų ryšių žaidimai. „Dabar reikia žiūrėti, kaip į šiuos V. Putino siunčiamus signalus reaguos Vakarų šalys“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
