Taktinį branduolinį ginklą galinčios nešti raketos, vokiečių žiniasklaidos teigimu, jau dislokuotos Kaliningrade. Remdamiesi šaltiniais saugumo tarnyboje vokiečiai nuogąstauja, kad pažangios technologijos raketos „Iskander“ skirtos naikinti taikinius sausumoje 500 km spinduliu. Pasak vokiečių žiniasklaidos, iš palydovo darytos nuotraukos rodo, kad per pastaruosius metus Rusija Kaliningrade, prie sienos su Lietuva, dislokavo dviženklį skaičių „Iskander“ mobilių raketinių kompleksų.
Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigia, kad tai rodo, jog vis Lietuvos teritorija yra kiaurai peršaunama Rusijos raketų.
„Jeigu iki tol Kaliningrade stovėjo „Tochka U“ tokio pat tipo raketos, bet jos net nesiekė Vilniaus, kažkur ties Kaunu galėdavo, tai dabar „Iskanderas“ peršauna kiaurai viską“, - komentavo politologas.
Taigi, pakeitus Kaliningrade šiuo metu esančias „Tochka“ tipo raketas, „Iskander“ galėtų pasiekti kur kas toliau. Rusija kol kas išsisukinėja: branduolinės raketos Kaliningrade dar nedislokuojamos. Tačiau buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė tikina, kad ši ginkluotė tik dalis pastaruoju metu suintensyvėjusio Rusijos ginklavimosi. Esą visoje Rusijos vakarinėje apygardoje apstu branduolinių taktinių ginklų, o Baltarusijos-Lietuvos pasienyje esą jau bendrai saugo ir Rusijos kariuomenė. Čia dislokuoti ir Rusijos nakintuvai.
„Dar vienas dalykas yra užmirštamas, kad „Iskanderai“ jau yra dislokuoti prie Baltijos valstybių sienų. Ir tai yra, berods, prieš pusantrų metų padaryta“, - kalbėjo buvusi ministrė Rasa Juknevičienė.
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis teigia, kad verta paminėti ir tai, kad ir oro gynybos kompleksus S400, kurie buvo dislokuoti, ir pakankamai pažangų tolimosios erdvės stebėjimo radarą „Voroniš M“.
Į kaimynių susirūpinimą dėl karinių raketų jų pašonėje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo metinėje spaudos konferencijoje buvo pašaipus. Jis atrėžė esą lai kaimynės nusiramina, nes Rusija sprendimo dislokuoti „Iskander“ Kaliningrade dar nepriimė. Tačiau Rusijos vadas neslėpė, kad NATO ketinamą tiekti priešraketinės gynybos sistemą jie ir toliau mato kaip grėsmę Rusijos branduoliniam potencialui. Tad esą čia nieko naujo. Rusija ketina į sąjungininkų sumanymus reaguoti.
Kad ir ką sako Rusijos vadovas, mūsų krašto apsaugos ministras ramus.
„Tos raketos egzistavo ir egzistuoja, bet mes negrindžiame savo gynybinių planų vien vienokios ar kitokios raketinės sistemos atsiradimu. Mes tą darome kaip kompleksinį gynybos planą ir, man atrodo, tie mūsų planai yra geri“, - kalbėjo ministras Juozas Olekas.
Tačiau ką iš tiesų Lietuvai reiškia „Iskander“ raketos mūsų pašonėje Kaliningrade?
„Skriedamos keturis kartus didesniu greičiu už garsą, jos pasiekia praktiškai Vilnių po trijų minučių, - aiškina gynybos apžvalgininkas A. Matonis. - Po keturių minučių pasiekia Ignalinos atominę elektrinę. Po dviejų minučių pasiekia Kauno hidroelektrinę“.
Taigi, tikėtis, kad į mus lekiančias raketas galėtų numušti sąjungininkai, neįmanoma. O patys apsiginti taip pat negalėtumėme.
„Deja, Baltijos šalys savo arsenale neturi ginkluotės, kuri būtų tinkama numušti tas raketas. Kitaip tariant, be papildomo sąjungininkų pastiprinimo, įrangos dislokavimo Baltijos šalys, deja, neturi skėčio, apsaugojančio nuo „Iskander“ tipo raketų“, - teigia gynybos apžvalgininkas.
Situacijos rimtumą rodo ir tai, kad apie ją prabilo vokiečiai, o mūsų kaimynai lenkai, kaip ir švedai, norvegai bei suomiai, apžvalgininkų teigimu, pastaruoju metu sparčiai ginkluojasi.
„Tai yra reali mums atsiradusi grėsmė ir tai yra savotiškas, aš sakyčiau, Rusijos kvietimas sėstis prie derybų stalo – štai mes turime dėl ko derėtis, tas raketas Kaliningrade, ką jūs galite pasiūlyti. Tai yra tradicinė, agresyvi Rusijos geopolitika ir derybinė strategija“, - svarsto politologas Nerijus Maliukevičius.
Pasak gynybos apžvalgininkų, Lietuvai derėtų sekti kaimynų lenkų pavyzdžiu ir prašyti NATO papildomos apsaugos.
„Kai 2009-2010 m. atėjus Obamos administracijai paaiškėjo, jog Dž. Busho sumanytas raketinis skydas nebus įgyvendinamas ir Lenkijos teritorijoje nebus kuriamos raketinio skydo baterijos, Lenkijos vyriausybė išsireikalavo, kad jos teritorijoje būtų įsteigta viena iš priešraketinių bazių“, - komentavo A. Matonis.
Tačiau mūsų krašto apsaugos ministras nemano, kad įkūrus NATO karinę bazę Lietuvoje mums būtų saugiau.
„Vieni sako, kad ramiau, kiti – kad papildomas taikinys. Visokių yra nuomonių“, - teigė J. Olekas.
Tik, ar tokia ministro pozicija nėra dėl kitokių priežasčių? Dar stojimo į NATO metu pasižadėjusi gynybai skirti 2 proc. BVP iki šiol Lietuva neskiria nei 1 proc. NATO vadovai dėl to Lietuvai yra ne kartą priekaištavę. Tad gal neprašome sąjungininkų pagalbos, nes dešimtį metų daliję pažadus ir jų netesėję neturim teisės prašyti.
„Apie tai Lietuvai jau keli metai atvirai šneka atvažiavę NATO pareigūnai. Kad valstybės, kurios nesirūpina savo gynyba, neturi savo balso Briuselyje, kai joms gresia pavojus, - pastebėjo A. Matonis. - Estijos gynybos ministras Martas Laras dar prieš porą metų tiesiai įvardijo, kad Lietuva gynybos požiūriu yra parazituojanti šalis“.
Gynybos žinovai ragina Lietuvą kuo dažniau kviestis gynybos sąjungininkus į bendras pratybas, kad jie apmokytų mūsiškius, kaip kovoti prieš galimą tokio tipo raketų ataką. Ministras sako, kad mums paruoštas NATO gynybos planas pakankamas.
Gynybos apžvalgininkas A. Matonis tikina, kad mes reikiamos gynybos neturime ir neturėsime, kadangi vadovaujamės principu, kad ginsimės su sąjungininkais iš Vakarų: „Turime prašyti, kad Vakarų sąjungininkai būtų kuo arčiau mūsų ir kuo geriau pasirengę“.
„Mes turime tokią gynybą NATO, kuri gali atsakyti į visas mums galimas grėsmes – ne tik šiandienos, bet ir ateities grėsmes“, - tvirtina krašto apsaugos ministras.
Taigi, Rusijos vadovas vis dar tikina, kad Rusijos raketos gali būti geras atsakas į NATO priešraketinės gynybos sistemą, kurią Rusija laiko grėsme, ir šalies Baltijos valstybių sienos rengia vis rimtesnes karybos pratybas.
Lietuvos prezidentė dėl Rusijos politikos pareiškė nevažiuosianti į Sočio olimpines žaidynes. Tik ar to užteks ir ar galime dar ką nors padaryti?