Miesto Taryba kone vienbalsiai sutarė iš ateinančių metų biudžeto kultūros sostinės renginiams atseikėti kiek daugiau nei milijoną litų. Tai yra tik pusė to, kiek kainuos ateinančių metų renginiai, atkreipsiantys Lietuvos akis į Aukštaitijos sostinę.

Maždaug 1,2 mln. Lt metus truksiančiai šventei jos organizatoriai viliasi išprašyti iš rėmėjų, dar apie 200 tūkst. Lt žada mestelėti pati kultūros sostinės projekto sumanytoja Kultūros ministerija.

Kultūros sostinės estafetę perdavusi Palanga pernai šio projekto renginiams išleido maždaug penkiskart mažiau. Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius skaičiuoja, kad šis titulas kurortiniam miesteliui kainavo vos apie pusę milijono: maždaug 300 tūkst. Lt iš miesto biudžeto ir 200 tūkst. Lt – Kultūros ministerijos parama.

„Iš rėmėjų negavome nė lito grynųjų pinigų“, – „Sekundei“ teigė V. Rekašius.

Anot jo, nors lėšos – labai svarbi šventės dalis, bet vis dėlto jos sėkmę lemia ne finansinė pusė, o kūrybiška ir iš širdies dirbanti komanda. V. Rekašius neabejoja, kad Panevėžys turėdamas didesnį kultūros sostinės biudžetą sužavės Lietuvą.

„Vadinasi, pamatysime labai gražius metus Panevėžyje. Kokiame mieste bebūtų kultūros sostinė, ji svarbi ne jam vienam, o visai Lietuvai“, – įspūdingų renginių Aukštaitijoje tikisi palangiškis.

Nuo euforijos ir neprisidėjusiųjų apdovanojimo

Nepaisant, kad Palanga išsisuko su kone simboline suma, jos meras Šarūnas Vaitkus, pereinamąjį kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį įteikdamas Panevėžio vadovui Vitalijui Satkevičiui, perspėjo, kas laukia panevėžiečių. 

Šiais metais kultūros sostinės titulą nešioję palangiškiai juokauja, kad gavus tokį įvertinimą neišvengiami penki etapai: euforija jį laimėjus, nusivylimas ieškant lėšų ir svarstant, kuo nustebinti Lietuvą, kaltųjų paieška, nekaltųjų nubaudimas bei neprisidėjusiųjų apdovanojimas. 

Euforijos stadiją jau perėjęs Panevėžys dabar kapstosi antrojoje. Užlyginti gatvių duobes, renovuoti rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės namą, nupirkti autobusą jauniesiems miesto futbolininkams važinėti į varžybas ar griausmingai metus švęsti ir parodyti Lietuvai, kad Panevėžys nėra pilkas ir merdėjantis? 

Tokį rebusą Tarybos posėdyje bandęs inicijuoti valdančiųjų atstovas socialdemokratas Rimgaudas Pranas Misiūnas buvo sukritikuotas ne tik politinių oponentų, bet ir partijos bičiulių. Prieš milijono litų kultūros sostinės renginiams skyrimą iš miesto biudžeto pasisakęs R. P. Misiūnas neteko amo, kai viešai už jį posėdyje puolė atsiprašinėti socialdemokratė vicemerė Regina Eitmonė.
„Aš jos neprašiau už mane atsiprašyti“, – po posėdžio piktinosi R. P. Misiūnas. 

Socialdemokratas įsitikinęs, kad milijoną išleisti metus truksiančiai šventei – per didelė prabanga Panevėžiui. 

„Kažkas susapnuoja, nulekia, sudalyvauja konkurse, o po to – popierius ant stalo nuteškia: laimėjom – duokit pinigų. Tokius pinigus metame projektui, kurį sugalvojome net ne patys, o Kultūros ministerija. Tik ji 200 tūkst. Lt duoda, o Panevėžys, kad nepasišiukšlintų, milijoną prisidės“, – neteisybę mato R. P. Misiūnas. 

Tarybos narys tikino nesąs prieš kultūrą, todėl nemano turintis atsiprašinėti už savo žodžius.
„Aš kaip tik ginu Panevėžio kultūrą. Lėlių teatro aktoriams bado dieta, jų atlyginimai minimalūs, Muzikiniam teatrui pinigų reikia, Futbolo akademijos vaikai į varžybas važiuoja avariniu autobusu, pavasarį pamatysime duobes gatvėse, o joms lopyti kitų metų biudžete nė lito, gatvių apšvietimui taip pat, o mes duodam milijoną vienkartiniam projektui“, – pinigų švaistymą įžvelgia R. P. Misiūnas.
Milijono kultūros sostinės renginiams pagailėjo ir jo partijos kolega Povilas Vadopolas. Socialdemokratų apgailėtų kultūros įstaigų vadovai tvirtino, nors ir tenka veržtis diržus, milijono kultūros sostinei negailintys. 

„Suma tokia nušlifuota ir nučiulpta – netgi nebe grietinėlė, o iš pieno išsunktas vanduo“, – palygino Lėlių vežimo teatro direktorius Antanas Markuckis.

Panevėžietiškas mentalitetas: vyti lauk

Visi kiti Tarybos nariai sutiko, jog Panevėžiui reikia ne tik duonos, bet ir žaidimų. Pereinamasis kultūros sostinės titulas – galimybė kartą per 60 metų miestui prisistatyti ne tik savo šaliai, bet ir pasauliui, įsitikinęs Tarybos narys, J. Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius

„Kiek gyvenu Panevėžyje, tiek stebiuosi. Turbūt nerasime kito tokio, kurio gyventojai taip nemylėtų savo miesto. Kažkada išgrūdome iš Panevėžio aukštąją čia įkurti norėjusius menonitus, skulptūrų parką, kurio skulptūros dabar Grūte, tai mums eglė kliša, tai raudoni apatiniai kultūros sostinės logotipe vaidenasi – štai kokie mes esame“, – panevėžietiškąjį mentalitetą apnuogino L. Sėdžius.
Kritikuoti kultūros sostinės projekto programą ir dar netgi pagailėti jai pinigų būtų tas pats, kaip prisikvietus svečių graudentis, kad neturime kuo pavaišinti. 

„Esame neturtingi, bet tai nereiškia, kad turime būtų dar ir juokingi“, – kultūros sostinės kritikus gėdino Tarybos narys, istorijos mokytojas Juozas Brazauskas.

Kelių šimtų renginių maratonas

Visus ateinančius metus truksiančio kultūros sostinės renginių maratono pradžią Panevėžys griausmingai paskelbs paskutinę sausio dieną šviesos ir ugnies festivaliu. 

Savivaldybės Kultūros ir meno skyrius žada už 156 tūkst. Lt parodyti, ko Panevėžys nematęs: ant J. Miltinio dramos teatro sienos bus demonstruojama 3D projekcija – animacinis filmas apie miestą, Laisvės a. nušvies bent 15-iolikos menininkų sukurti šviesos efektai, pakviestų fakyrų pasirodymai, fejerverkai.

Per ateinančius metus panevėžiečiai turės galimybę apsilankyti keliuose šimtuose renginių, vien vasarį jų planuojama surengti 38-is. Šventės maratone planuojami 14-iolika masinių renginių.
Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės nuomone, Panevėžio – kultūros sostinės programa bus sodresnė už 2013-aisiais šį titulą nešiojusios Palangos.
„Mes orientuojamės ne tik į masinius, bet kuo įvairesnius renginius. Palangos ir Panevėžio specifika labai skiriasi. Kurortiniame pajūrio mieste vyksta daug valstybinių festivalių, finansuojamų Kultūros ministerijos. Panevėžys tokiais negali pasigirti, mes turime viską padaryti savo jėgomis“, – teigė L. Krasauskienė.