„Man yra baisu, kad mes kai kada daromės baisesni už sovietus. Sovietai aiškiai matė, kad vytis yra ant Aušros vartų ir paliko šį ženklą, nekreipdami dėmesio, kad tai yra priešinga ideologijai“, - Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ penktdienį sakė A. Nikžentaitis.
 
Pasak jo, skulptūros ant Žaliojo tilto nėra sovietinės ideologijos figūros:
 
„Pažiūrėkime į skulptūras ir užduokime sau klausimą, ar jos kažkada buvo sovietinės ideologijos simboliu? (...) Žaliasis tiltas ir tos skulptūros sovietmečiu nefunkcionuoja kaip ideologinės figūros.“
 
Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus sekcijos pirmininkas, skulptorius Rytas Jonas Belevičius mano, kad pašalinę skulptūras nuo Žaliojo tilto, išsilaisvintume iš sovietų ideologijos pančių.
 
„Vis tiek tai yra ideologinis menas, tai yra komunistinės religijos stabai. Kaip ten bebūtų, negalime sakyti, kad tik viena kompozicija mums įtartina. Visos kompozicijos yra įtartinos, nes jos visos kalba apie prievartą, o prievarta visur buvo.  (...) Skulptūros nuvertimas – tai išsilaisvinimas iš tos ideologijos, pradžioje dvasiškai“, - komentavo R. J. Belevičius.
 
Pasak jo, toms skulptūroms reikia keliauti į Grūto parką:
 
„Galime tokią paralelę išvesti: Kryžkalnio motina, kurios vaizdinys buvo mažiausiai ideologizuotas, bet užteko pačios idėjos, kad tai yra moteriškė, atnešanti vainiką sovietinės armijos kariui „išvaduotojui“. To užteko, kad jis atsidurtų Grūto parke. Čia, kas yra ant to tilto, yra žymiai baisiau.“
 
Istorikas A. Nikžentaitis mano,  kad negalime panaikinti visų objektų, turinčių sovietinę simbolinę reikšmę. Pasak jo, minėtos skulptūros gali būti muziejaus po atviru dangumi dalimi.
 
„Kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, tai čia nėra net atskiras savarankiškas paminklas. Čia yra tilto puošybos elementai, dekoracijos. Šito tilto globą geriausia būtų pavesti Genocido ir rezistencijos muziejui – tegu jie iškabina ten lenteles, ir tai bus muziejaus eksponatai po atviru dangumi.“