Tad savimi rūpintis derėtų itin kruopščiai, skelbia „The Telegraph“. Vien Jungtinėje Karalystėje praeitą žiemą mirtingumas šoktelėjo beveik trečdaliu.
Per šalčiausią pastarųjų 50 metų žiemą Jungtinėje Karalystėje mirė 31 tūkst. žmonių daugiau – daugiausiai mirusiųjų buvo vyresni nei 75 metų, teigia britų statistikos tarnyba. Duomenų apie konkrečias mirties priežastis 2012-2013 metų žiemą kol kas nėra, tačiau net 40 proc. tokių mirčių siejamos su širdies problemomis ir insultu, trečdalis – su kvėpavimo takų ligomis.
Taigi kodėl šaltis toks mirtinas, ypač pagyvenusiems žmonėms? Visuomenės sveikatos specialistė Angie Bone teigia, jog tiesiogine to žodžio prasme nuo šalčio – hipotermijos (kai pavojingai nukrinta kūno temperatūra) – miršta labai nedaug žmonių. Pats šaltis – tiek lauke, tiek namuose – tiesiogiai veikia žmogaus fiziologiją. „Kraujagyslės susiaurėja, padidėja kraujospūdis. Kraujas nukreipiamas nuo odos į gyvybiškai svarbius organus, jis sutirštėja, padidėja krešulių pavojus“, - teigia specialistė.
Šaltis taip pat neigiamai veikia nusilpusią imuninę sistemą, tampa sunkiau atsispirti virusams. „Viena iš teorijų skelbia, jog kvėpavimo takai šaltyje tampa labiau pažeidžiami, todėl ligų sukėlėjams lengviau patekti į organizmą“, - sako A. Bone.
Gripas, kuris praeitą žiemą galėjo džiaugtis ilgesniu nei įprasta sezonu – vienas iš aršiausių pagyvenusių žmonių žudikų. Be to, ši liga sparčiai plinta tarp mažai laiko lauke praleidžiančių asmenų. Vyresnio amžiaus žmonėms didesnį pavojų kelia ir gripo komplikacijos – pavyzdžiui, bronchitas bei plaučių uždegimas.
Stebina ir tai, jog žiemą net 30 proc. išauga senatvine silpnaprotyste sergančiųjų senjorų mirčių skaičius. „Senatvinė silpnaprotystė sukelia autonominės nervų sistemos sutrikimų, o juk būtent ši sistema reguliuoja organizmo temperatūrą. Senatvine silpnaprotyste sergantys asmenys ne tokie pastabūs temperatūros pokyčiams, ne visada geba paprašyti pagalbos, kad ir šiltesnių rūbų“, - paaiškina Senėjimo ir sveikatos instituto prie Niukastlo universiteto mokslų daktarė Louise Allan.
Bet ar negali būti taip, jog šaltis paprasčiausiai paskatina gyvenimo baigtį, kuri ir taip jau laukė už kampo? Nebūtinai, teigia profesorius Paulas Wilkinsonas iš Londono higienos ir tropinių ligų medicinos mokyklos.
„Šalčio keliamas pavojus aktualus ne tik tiems, kurie serga konkrečiomis ligomis. Bėgant metams, dauguma iš mūsų pradeda jausti įvairius negalavimus, kurie dar net neturi konkrečių simptomų, pavyzdžiui, pradeda kalkėti kraujagyslės“, - sako P. Wilkinsonas. Profesorius taip pat pažymi, jog mirtingumas pradeda didėti nuo ribos, kai oro temperatūra lauke pasiekia 8 laipsnius šilumos: „Specialistai skelbia, jog nuo gruodžio iki kovo rizika didesnė, tačiau dėl su šalčiu susijusių priežasčių žmonės miršta ir spalį, lapkritį bei balandį“.
Šaltis sveikatą veikia ir netiesiogiai: žmonės dažniau parkrinta paslydę ant apledėjusio šaligatvio, fiksuojama daugiau apsinuodijimų smalkėmis, žmonės naudojasi pavojingais šildymo įrenginiais. Šaltis, drėgmė neatsiejami ir nuo depresijos, nerimo, socialinės izoliacijos jausmo.
Mirčių išvengti įmanoma daugiau šildant namus, reguliariai valgant šiltą maistą, geriant daug karštųjų gėrimų, tinkamai rengiantis ir avint neslidžius batus.