Kaltinamajame akte teigiama, kad 2012 metų balandžio 6-ąją Domui Drėzui vietoje gliukozės tirpalo buvo suleista kalio dozė – apie 5-7 ml.

Vaistus tikrina ragaudami

Po didelį atgarsį visuomenėje sukėlusios kūdikio mirties pasikeitė ir Kauno klinikinės ligoninės medikų darbo metodai. Taip galima spręsti išklausius ligoninės medikų liudijimus. Viena iš medikių pareiškė, kad po nelaimės tiesiog bijo leisti pacientams vaistus. Tai daroma tik po to, kai jie paragaujami ir įsitikinama, ar tai iš tiesų reikiamas vaistas.

„Manau, šiandien sužinojome svarbių dalykų. Šiame amžiuje, Kauno klinikinėje ligoninėje vaistai tikrinami, kaip sakant, liežuvio palietimo būdu. Reiškia, Kauno klinikinė ligoninė šiai dienai neturi jokių aparatų patikrinti, kas žmogui leidžiama į veną. Jie tai nustato palaižydami, kaip pati medikė pasakė, ir patikrina ar tai kalis, ar gliukozė, ar dar kažkoks preparatas“, - teigė E. Drėzas.

Be to sūnų praradęs tėvas įsitikinęs, kad V. Beleškienė po nelaimės bandė slėpti įvykį.

„Dar vienas svarbus dalykas buvo liudininkės parodymai, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje ir matė, kaip kaltinamoji seselė bėgte iš palatos išnešė švirkštus. Konkrečiai pasakė, kad iš eilės, kas dešimt minučių, buvo išnešamos dėžutės su švirkštais, lašelinė ir dar kažkoks vežimėlis buvo išvežtas. Ar aš manau, kad taip bandyta slėpti nusikaltimą? Aš taip manau. Čia mano nuomonė“, - sako E. Drėzas.

Tuo tarpu V. Beleškienės advokatai įsitikinę, kad „byloje apstu spragų ir ji skubotai perduota teismui“.

„Nereikia būtu teisininku, kad suprastum, jog nebuvo atlikti tie veiksmai, kurie turėjo būti atlikti. Buvo apsiribota tik įvykio vietos apžiūra, nebuvo paimti ypatingai svarbūs bylai duomenys – daiktai, įrodymai. Aš kalbu apie flakonus, švirkštus ir t.t. Jei jie būtų surasti tikėtina, kad tos bylos nebūtų buvę arba gynyba neturėtų galimybių taip stipriai gintis, kaip mes darome dabar (…). dabar mes galime kelti hipotetinius klausimus: kas galėjo būti? Buteliuko nėra, turinio jo mes patikrinti neturime galimybės. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu tas nebuvo padaryta – mes tik galime gūžčioti pečiais. Akivaizdu, kad tai yra spragos. Apie ką mes kalbėjome visą laiką – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Byla skubotai perduota teismui“, - teigė vienas iš dviejų V. Beleškienę ginančių advokatų Justas Jankauskas.

Prokurorė Auksė Lipkevičienė mano, kad teismo proceso metu gali tekti dar kartą apklausti jau apklaustus liudininkus. Tačiau A. Lipkevičienė sako, kad buvo pakankamai duomenų kaltinamajam aktui surašyti.

„Manau, kad duomenų buvo surinkta tikrai pakankamai ir duomenų, kad būtų surašytas kaltinamasis aktas tikrai pakako. Gynyba turi teisę prašyti atlikti papildomus veiksmus ir teismas spręs, ar patenkinti tokius prašymus ar ne“, - sakė prokurorė.

Išvada aiški

DELFI primena, kad iš 6 teismo medicinos ekspertų ir medikų sudaryta komisija jau kone prieš metus pateikė išvadas, kad D. Drėzas mirė nuo kalio injekcijos.

Jau prasidėjus teismo procesui buvo gautos išvados iš Vilniaus ekspertų. Iš šį kartą jos buvo nepalankios Kauno klinikinės ligoninės medikams.

Prokurorė teismui praėjusiame posėdyje pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų išvadas. Kauno apygardos prokuratūra ekspertams suformulavo 33 klausimus.

Remiantis medicininiais dokumentais, D. Drėzui klinkinė mirtis įvyko 2012 metų balandžio 6-ąją 14.50 val. Po kiek daugiau nei dviejų valandų – 17.10 val. - konstatuota berniuko biologinė mirtis ir nutrauktas gaivinimas.

Konstatuota, kad gaivindami kūdikį intensyvios terapijos skyriaus medikai padarė viską, ką galėjo, o berniuko išgelbėti nebebuvo įmanoma.

„Tikimybė, kad buvo galima išvengti D. Drėzo mirties (…) atmetama, kadangi jau gaivinimo pradžioje buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas (…). Tarp kūdikiui D. Drėzui tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir mirties priežasties yra tiesioginis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas“, - konstatuoja ekspertai.

Medikų komisija pateikia ir galutinę diagnozę: „Ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija“.

Tuo tarpu pačios Kauno klinikinės ligoninės sudaryta komisija teigia, kad berniukas mirė ne nuo kalio injekcijos, o nuo širdies ligos.

V. Beleškienė parodymus teisme duos po visų liudininkų apklausos. Jei bus pripažinta kalta, jai gresia iki 6 metų kalėjimo.

Drėzų šeima ligoninei pateikė ir 1 mln. eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Netrukus šią bylą atvers Kauno apygardos teismas.