„Seimo narės kalba, kaip reikia gerbti, saugoti ir mylėti vaikus, o prieš mane šiandien buvo įvykdytas žmogaus teisių pažeidimas“, - DELFI sakė anksčiau sekso eksperte prisistatinėjusi moteris, pasipiktinusi, kad nebuvo įleista į konferenciją.

Pasak M. Bartašiūnaitės, ji socialiniame tinkle „Facebook“ yra įkūrusi judėjimą „Neleiskime grobti mūsų vaikų“, kurį, moters žodžiais, jungia jau apie 10 tūkst. žmonių.

Paprašyta patikslinti, prieš kokio įstatymo pataisas kovoja, M. Bartašiūnaitė paaiškino: „Prieš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris užsienyje jau veikia kaip legalizuota prekyba vaikais, kai vaikai turi savo kainas, vaikus internete galima pasirinkti pagal akių, plaukų ir odos spalvą, o jeigu tuo metu tokio vaiko nėra, įsivaizduokite, galima palikti užsakymą“.

Bendradarbiauja su R. Dagiu

Dėl galimybės dalyvauti Seimo renginiuose M. Bartašiūnaitė paprastai kreipiasi į R. Dagio padėjėją. „Taip yra nuo to laiko, kai su R. Dagiu Seime darėme spaudos konferenciją prieš šitą įstatymą“, - sakė DELFI pašnekovė.

Penktadienio ryto įvykius Trečiųjų Seimo rūmų prieigose M. Bartašiūnaitė vadino absurdu: „Tai yra įrodymas, kad jiems nepatinka klausimai“.

Visuomenininkė mano, jog ji į Seimą neįleista parlamentarių Rimantės Šalaševičiūtės, Onos Valiukevičiūtės ir Marijos Aušrinės Pavilionienės prašymu. „Jeigu aš pažeidinėju viešąją tvarką Seime, tegu kviečia policiją!”, - piktinosi M. Bartašiūnaitė, pridurdama, jog pažįstami netgi stebėjosi, kaip neseniai filmuojant laidą Seime ji sugebėjo būti tokia mandagi.

Seimo narę vadino tolerancija nespindinčia „diva“

„Aušrinė sakė mums, kokie esame šlykštūs, vadino mane kačiuku, žiūrėjo į mane su didžiausia panieka, yra vadinusi ir gražuole, ir šlykštyne. Žodžiu, mūsų „diva“ tolerancija nespindi, nors laiko save tolerancijos mokytoja – ji labiausiai visokiais epitetais mano adresu svaidėsi“, - sakė M. Bartašiūnaitė.

Seimo Kancleris Jonas Milerius DELFI patvirtino, jog M. Bartašiūnaitė iš tiesų nebuvo įleista į tarptautinę konferenciją Seime. Motyvas – trys rašytiniai ir mažiausiai tiek pat žodinių Seimo narių prašymų.

Seimo kancleris: negalima daryti balagano

Paklaustas, ar dažnai į Seimą neįleidžiami visuomeninių organizacijų atstovai, J. Milerius sakė: „Labai retai. Seimas – ypatingai atvira institucija, jeigu nepažeidžiama tvarka ir Seimo rūmuose nebandoma daryti balagano. O šiaip visi įleidžiami be išimties“.

J. Milerius akcentavo, jog Seimo narys R. Dagys, nebūdamas nei konferenciją rengiančio komiteto, nei komisijos narys, negali kviesti svečių į renginį, juolab, kai jis - europinio lygmens.

Be to, kaip pabrėžė Seimo kancleris, dėl M. Bartašiūnaitės yra ne vienas rašytinis ir žodinis Seimo nario nusiskundimas. "Mes manome, kad ji norėjo sugriauti konferenciją", - sakė J. Milerius, pridurdamas, kad jį tik stebina "kai kurių Seimo narių veiksmai - kad leidžiama tyčiotis iš savęs ir Seimo institucijos".

Jonas Milerius
Pasiteiravus, kokiu pagrindu M. Bartašiūnaitė neįleista į konferenciją, J. Milerius minėjo incidentą, vykusį gegužės 19 dieną.

„Ji (M. Bartašiūnaitė-DELFI) trukdė Seime normaliai vykti renginiams. Tuo pagrindu priimtas sprendimas“, - sakė kancleris.

J. Mileriui keista, kad po to incidentą su M. Bartašiūnaite turėjusi svarstyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija to net nepradėjo daryti, tik „pripažino, jog tokio tipo pažeidimo komisija iš viso neturėjo svarstyti. Tam pritarė 9 nariai, nepritarė 6 nariai”.

Tik norėjo paklausti

Kaip DELFI paaiškino pati M. Bartašiūnaitė, lapkričio 19 dieną ji su televizijos žurnalistais Seimo narės Onutės Valiukevičiūtės „tik norėjo paklausti kelių klausimų apie įstatymą“.

„O. Valiukevičiūtė pagrasino mane duoti į teismą, bet neatsakė nė į vieną klausimą – per daug nepatogūs. Pats nepatogiausias – kas inicijuojamų įstatymo pataisų užsakovas. Komitetai vienas po kito jas atmetinėja, bet vis viena kišamos. Joms labai reikia šitų įstatymų“, - sakė visuomenininkė.

R. Šalaševičiūtė: ji neturėjo kvietimo

Kaip DELFI teigė konferencijai pirmininkavusi Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, į renginį neįleista visuomenininkė neturėjo kvietimo dalyvauti Seimo Žmogaus teisių komiteto konferencijoje.

„Komitetas viešai platino informaciją ir visi norėję registravosi. Planuota, kad dalyvaus iki 90 žmonių, o atvyko apie 200. Jos sąrašuose nebuvo – specialiai tuo pasidomėjau, nes ši moteris savo tinklalapyje apšmeižė UNICEF, neseniai prie posėdžių salės apstumdė Seimo narę O. Valiukevičiūtę, konfliktavo su A. M. Pavilioniene“, - sakė parlamentarė, su kolegėmis parašiusi prašymą, kad „tas incidentas būtų išnagrinėtas“.

Kas konkrečiai priėmė sprendimą neįleisti M. Bartašiūnaitės į Seimą, DELFI pašnekovė negalėjo pasakyti, nes nesidomi tokiais klausimais.

Skiriasi požiūriai į vaiko saugumą šeimoje

„Asmeninių nesutarimų tarp jos ir manęs nėra, tiesiog iš esmės skiriasi požiūriai į vaiko teises, įstatymus, vaiko saugumą šeimoje. Tačiau nuomonių skirtumai nėra pagrindas asmeniniam konfliktui. Kiekvienas turi teisę ir gali kalbėti, ką galvoja, tačiau visos kalbos turi būti pagrįstos argumentais ir suvokimu, apie ką kalbama“, - sakė R. Šalaševičiūtė.

Parlamentarės nuomone, M. Bartašiūnaitė iškreiptai suvokia Vaiko teisių apsaugos įstatymus bei įregistruotus projektus ir per savo socialinį tinklą „Facebook“ skleidžia sumaištį kai kuriems patikliems visuomenės nariams.

„Kiek teko dalyvauti Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų rengtuose projektų klausymuose, kažkieno ant lapelio surašyti ir jai paduoti skaityti komentarai tiesiog atima laiką ir trukdo konstruktyviam Seimo narių darbui“, - sakė R. Šalaševičiūtė.

Į salę neįleido ir DELFI fotografo

Įdomi detalė – penktadienį Seime vykusią tarptautinę konferenciją norėjęs nufotografuoti DELFI fotografas apsaugos taip pat nebuvo įleistas į salę. Užsiminęs, jog nori padaryti tik kelis kadrus, sulaukė paaiškinimo, kad negalima.

Konferenciją „Vaiko teisių konvencija. Prietarais pagrįstos baimės“ rengia Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Į konferenciją pakviesti ne tik mūsų šalies valstybinių ir visuomeninių institucijų atstovai, bet ir Švedijos ekspertai.

Renginį kartu su Žmogaus teisių komitetu  organizavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Renginio partneriai – Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, UNICEF.