Taip tvirtina Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas pulkininkas leitenantas Artūras Jasinskas, artėjant Lietuvos kariuomenės dienai dalyvavęs DELFI interneto konferencijoje.
Pasak pulkininko leitenanto, užpuolus priešui Lietuvos karių užduotis būtų kovoti asimetrinį karą bei sukelti sumaištį priešo puolamuosiuose daliniuose.
„Mūsų karinių pajėgų tikslas būtų trikdyti priešą, įvykdyti savo užduotį, sukelti sumaištį jų puolamuosiuose daliniuose, įvelti juos į asimetrinį karą. Kaip pasekmė, 30 dienų savarankiškos gynybos tikrai būtų realu“, - sakė A. Jasinskas.
Taip pulkininkas leitenantas atsakė į klausimą, ar Lietuva atsilaikytų dieną-dvi, jeigu mūsų šalį pultų kaip Gruziją.
„Nebūkime ir sarkastiški, nebūkime ir naivūs. Nenuvertinkime patys savęs. Turėtume gintis iki paskutinio priešo kraujo lašo. Gruzija nėra Lietuvai sektinas pavyzdys, nes ji nėra NATO ir Europos Sąjungos narė. Gruzija turėjo puolamųjų ginklų, tokių kaip tankai, o Lietuva orientuojasi į gynybą kartu NATO partneriais. Pas mus yra prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, plius NATO parama“, - pasakojo A. Jasinskas.
Kariautume asimetrinį karą
„Paskutinės dvi grėsmės nukreiptos ne tik prieš kariuomenę, bet prieš visuomenę. Jomis bandoma sutrikdyti valstybės veiklą ir visuomenės palaikymą kariuomenei. Be jos, kariuomenė viena kariauti negalės. Pagrindinis šiuo metu priešininkų tikslas – palaužti visuomenės valią priešintis“, - pasakojo viršila Tomas Čeponis.
Kalbėdami apie grėsmes Lietuvos kariuomenės atstovai pabrėžė, kad didžiausios grėsmės kyla iš autoritarinių režimų valdomų valstybių. Jų teigimu, Lietuva turi apie 8000 profesionaliosios karo tarnybos karių, taip pat apie 4300 karių savanorių. Paprašyti nurodyti svarbiausią turimą ginkluotę, kariuomenės atstovai vardijo prieštankinę raketų paleidimo sistemą JAVELIN, prieštankinius granatsvaidžius CARL GUSTAV ir AT-4, automatinius šautuvus, artileriją, minosvaidžius, priešlėktuvinę ginkluotę.
Skaitytojui sarkastiškai užsiminus, kad Šiauliuose sudužus lengvosios atakos lėktuvui L-39, tikriausiai nebelieka visų Karinių oro pajėgų, pulkininkas leitenantas A. Jasinskas pabrėžė, kad Lietuvoje orlaivių esama ir daugiau.
„Pas mus orlaivių yra tikrai ne du: turime 3 sraigtasparnius ir 6 transportinius lėktuvus (3 Spartan'ai, 2 L-410, 1 An-2), plius oro erdvės stebėjimas ir gynyba (oro gynybos batalionas). Šių orlaivių mums pakanka vykdyti karių transportavimo užduotis tiek Lietuvoje, tiek į tarptautines operacijas, išlaikyti pilotų kvalifikaciją ir Šiaulių oro bazės infrastruktūrą, kur budi NATO oro policijos misija“, - sakė A. Jasinskas.
Dar tris sraigtasparnius planuojama įsigyti.
Tačiau A. Jasinskas net keletą kartų pabrėžė, jog Lietuvai svarbiausia gebėti vykdyti asimetrinį karą, todėl tam reikia mobilios ginkluotės. Kaip žinoma, asimetriniu ginkluotu konfliktu vadinamas karas tarp priešininkų, kurių karinė galia, karinė strategija bei taktika reikšmingai skiriasi. Asimetriniame ginkluotame konflikte labiau kliaujamasi ne kariniais pajėgumais, o karinės strategijos ir taktikos išradingumu, silpnesniosios pusės gebėjimu žemiausiomis sąnaudomis stipriausiai smogti priešininkui.
„Esant reikalui mes vykdytume asimetrinio karo veiksmus, kadangi mūsų pajėgos yra mobilios ir lanksčios, turi tvirtą valią ir motyvaciją. Kariai yra rengiami kariauti ir mieste, turi visus įgūdžius bei tam reikiamą ginkluotę. Tam reikia mobilios ginkluotės, mes ją turime“, - sakė pulkininkas leitenantas.
Moterys galėtų būti šaukiamos į privalomąją tarnybą
Lietuvos kariuomenės atstovai, be kita ko, buvo klausinėjami apie moterų tarnybą Lietuvos kariuomenėje. „Jūsų nuomone, jeigu ateityje būtų sugrąžinta privalomoji tarnyba kariuomenėje, ar šaukiamos turėtų būti ir merginos?“ - klausė skaitytojas, pasivadinęs Patranka.
„Be abejo. Šiuo metu tarnaujančios moterys yra puikus įrodymas, kad moterys gali būti šaukiamos. Tokių pavyzdžių yra ir pasaulyje“, - sakė A. Jasinskas.
Tačiau pulkininkas leitenantas taip pat pridūrė, kad Lietuvoje kariai neskirstomi į vyrus ir moteris, o esą visų piliečių karo atveju nemobilizuosi, nes reikia užtikrinti ir civilines funkcijas, kad veiktų valstybės administracinė sistema, priešgaisrinė apsauga, kad būtų išlaikoma policija, užtikrinama gyventojų ir karių medicininė priežiūra, maitinimas, kad būtų saugomi kalėjimai.
„Negali pašaukti visų piliečių vienu metu, negali visiems išdalinti ginklų, nors jų yra pakankamai“, - sakė A. Jasinskas.
Pasiteiravus, ar kariuomenėje pritaptų fiziškai gerai nepasirengę, tačiau, pavyzdžiui, informacines technologijas puikiai įvaldę asmenys, pulkininkas leitenantas buvo konkretus: „Taip, be abejo pritaptų. Kariuomenė vykdo daug skirtingų užduočių ir kiekvieno piliečio pasiryžimas prisidėti prie Lietuvos gynybos yra sveikintinas. Fizinis parengimas, nuolatiniai fizinės būklės patikrinimai leidžia kiekvienam Lietuvos piliečiui sustiprėti, bet specialistams taikomos išimtys“.
Klausiamas, ar Lietuva turi planą, kaip gintis nuo priešų, jei netikėtai į pagalbą neateitų NATO partneriai, A. Jasinskas pirmiausia iš viso atmetė tokią galimybę, tačiau pridūrė, kad vadinamasis planas B egzistuoja.
„Be abejo, planą turime. Mūsų gynyba pirmiausia parengta mūsų gynybiniais planais. Be NATO, kaip organizacijos, yra individualių šalių sąjungininkų įsipareigojimai. O jų parama mums plaukia iš mūsų karių indėlio tarptautinėse operacijose, kur mes šiuo metu jiems padedame užtikrinant jų šalies saugumą“, - sakė pulkininkas leitenantas.