STT vadovo laukia L. Graužinienės skambutis

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė dėl veiksmų prieš žurnalistus žada skambinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovams. STT generalinį direktorių Saulių Urbanavičių ji vadina bailiu ir negalinčiu eiti savo pareigų.

Tai L. Graužinienė pareiškė antradienį susitikusi su Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir BNS vadovais.

„Po šio pasitarimo, po šio pokalbio aš grįžusi dabar susisieksiu su STT vadovybe ir pabandysiu kai kuriuos momentus nesigilinant į ikiteisminio tyrimo detales išsiaiškinti, nes tai yra labai svarbu“, – sakė L. Graužinienė.

Pasak Seimo vadovės, ji kels klausimą, ar struktūroms nereikia atskirų etikos kodeksų. „Kaip elgiasi pareigūnai vykdydami savo pareigas, kaip elgiasi pareigūnai vaikų atžvilgiu – man, kaip motinai, tai yra labai svarbu, mes ką tik kalbėjome su vaikų psichologu – niekas neklausia, kokį poveikį vaikams palieka vieni ar kiti veiksmai. Tikrai yra apie ką pakalbėti, aš pasidomėsiu, ar jie tiktai daro procedūrinius veiksmus nesvarbu kokiomis sąlygomis, ar jie dar šiek turi žmogiškumo“, – kalbėjo L. Graužinienė. Ji pridūrė, kad tai ir Generalinės prokuratūros vadovų atsakomybės klausimas

Seimo vadovė sukritikavo skandalo metu atostogaujantį STT direktorių S. Urbanavičių, „Vertinu kaip vadovo bailumo atvejį. Bailus vadovas tokioje vietoje negali užimti pareigų. (…) Aš manau, kad vadovas turėjo ne pasiimti atostogas, o jei buvo atostogose, turėjo grįžti į darbą ir išsiaiškinti, kas čia vyksta“, – kirto L. Graužinienė.

L. Graužinienė kartojo nesuprantanti, kodėl krečiami žurnalistų butai ir garažai. „Man šiandien kyla toks sąmokslo teorijos klausimas – gal jie pas jus, žurnalistus, kažko kito ieško? Pažymą visi žino, kur ji yra, kam adresuota, kas galėjo nutekinti. Natūralus klausimas – gal prisidengiant šia pažyma kažko kito ieškoma?“, – svarstė L. Graužinienė.

DELFI primena, jog STT apklausė 6 naujienų agentūros BNS darbuotojus. Krata praėjusią savaitę atlikta BNS politikos naujienų redaktorės Jūratės Damulytės namuose. Pirmadienį ryte STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus viešai atsiprašinėjo žurnalistų, tačiau tuo pat metu STT agentai vėl krėtė J. Damulytės valdas.

BNS žada kreiptis į teismą

BNS direktorė Jurga Eivaitė patikslino L. Graužinienės užuominas dėl vaikų. Pasirodo, kratos J. Damulytės bute metu į namus iš mokyklos grįžo vaikai.

J. Eivaitė sakė negalinti komentuoti J. Damulytės sveikatos būklės, tik patvirtino, kad jos darbe šiuo metu nėra. „Tiesiog labai sudėtinga situacija bet kuriam žmogui, net labiausiai patyrusiam vadybininkui, gal net ir politikui, tokios situacijos yra nežmoniškos“, – kalbėjo J. Eivaitė.

BNS direktorė atskleidė, kad dėl STT veiksmų žadama kreiptis į teismą. „Mes ne tik svarstome, mes ir rašome raštus, kur priklauso, nes apskundimo terminai trumpi, mes ruošiame visus dokumentus ir tikrai viską skųsime, pereisime per visas instancijas, kiek tiktai bus“, – sakė J. Eivaitė. Ji patvirtino, kad žurnalistai laikysis principingos pozicijos ir šaltinio paslapties neišduos.

Taisys įstatymus

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius aiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymas reikalauja skubių pataisų. Artimiausiu metu bus parengtos pataisos, susijusios su šaltinio paslaptimi bei žurnalisto statusu bei apsauga.

„Akivaizdu, kad įstatymas numato galimybę išsaugoti šaltinio paslaptį, taip pat numato galimybę redakcijoms ir žurnalistams neatskleisti šaltinio, tačiau nieko nepasakyta apie tai, kokių veiksmų gali imtis teisėsauga – tokių, kurie jiems galbūt atrodo naudingi, kaip kratos ar panašūs dalykai, net tais atvejais, kai nei redakcija, nei žurnalistai neįtariami jokiais nusikaltimais“, – kalbėjo D. Radzevičius.

Antras dalykas – žurnalisto statusas ir apsauga. Pasak D. Radzevičiaus, įstatymas tik abstrakčiai nusako, kad numatomos specifinės žurnalistų teisės, bet jų yra labai mažai. Be to, nėra numatyta jokios atsakomybė už žurnalistų ir redakcijų teisių pažeidimą. „Konkreti istorija tiesiog apnuogino, kad įstatymas kažkada buvo labai nekonkrečiai parašytas“, – sakė LŽS pirmininkas.

DELFI primena, kad vykdydami prokurorų pavedimą tirti galimą Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos nuotekį, korupcijos medžiotojai ėmėsi krėsti žurnalistus. Praėjusią savaitę STT taikiklyje atsidūrė naujienų agentūra BNS, paviešinusi, jog VSD įspėja dėl galimų Rusijos provokacijų prieš Lietuvą ir valstybės vadovus.