Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmai - žurnalistų ir redaktorių apklausos, krata, darbo priemonių tikrinimai, kuriuos atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą dėl slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos nutekinimo, sulaukė jautrios žurnalistų reakcijos.

Advokatė L. Meškauskaitė ramina: valstybės paslapties paviešinimas yra baudžiamasis nusikaltimas, bet šito nusikaltimo subjektu gali būti tik tas asmuo, kuris tokią informaciją gavo pagal savo pareigas, tai yra valstybės tarnautojas. Taip kad tiesiogiai šio nusikaltimo subjektu žurnalistas negalėtų būti.

Advokatė mano, kad šioje situacijoje žurnalistai yra apklausti kaip liudytojai.

"Problema kyla dėl to, kad susidaro toks įspūdis tarsi žurnalistai verčiami atskleisti informacijos šaltinius. Informacijos šaltinių apsauga yra viena iš žurnalistų darbo demokratijos garantijų. O įpareigoti žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį gali tik teismas ir negali joks pareigūnas nei STT, nei FNTT ar kitas", - aiškino L. Meškauskaitė.

Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo naujienų agentūros redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Naujienų agentūra laikosi pozicijos, kad informacijos šaltinio neatskleis.

Pasak advokatės, toks atvejis Lietuvoje nėra pirmas, o ir pasaulinėje praktikoje paprastai taip yra, kad žurnalistai , net ir įpareigoti teismo, informacijos šaltinio neatskleidžia.

"Už tai jiems gali grėsti tam tikra atsakomybė - ar piniginė bauda, kai kuriose šalyse numatytas net ir įkalinimas. Tokių atvejų pasaulyje yra buvę, kad žurnalistai atsisako atskleisti informacijos šaltinį, nors jie yra ir įkalinami, bet pas mus tokių atvejų nėra buvę", -sakė L. Meškauskaitė.

Lietuvos teismai turi nedaug patirties panašiose bylose. Bene pirmasis atskleisti šaltinį dar 2002 metais buvo įpareigotas tuomet TV3 "Žiniose" dirbęs Remigijus Bielinskas. Gavęs slaptą saugumo pažymą apie Lietuvos ir Rusijos projekto "2K" žalą mūsų valstybei, žurnalistas dalį jos paskelbė. Teismas nurodė išduoti savo šaltinį, tačiau R.Bielinskas to padaryti nesutiko.

Panašioje situacijoje buvo atsidūrusi "Lietuvos ryto" žurnalistė Laima Lavastė, kai Vilniaus antrasis apylinkės teismas buvo įpareigojęs ją atskleisti pavardę teisėjo, kuris 2011 m. pavasarį papasakojo apie teismuose esą klestinčią korupciją ir teisės normų nesilaikymą. Dėl pašnekovo saugumo žurnalistė pašnekovo pavardės nenurodė. Galiausiai tyrimas buvo nutrauktas.