Istorijos centre – teismo sprendimas. Ne dėl verslo ginčo, bankroto, netesybų. Dėl skyrybų. Šios skyrybos į vieną karuselę įsuko kazachų oligarchą, jo buvusį banką, du staiga išsiskirti sumaniusius sutuoktinius ir net 68 ofšorines kompanijas, registruotas įvairiuose mokesčių rojuose. Šios įmonės valdo aibę turtų: žemės sklypus prestižinėse Londono ir kitų pasaulio miestų vietose, pelningus verslus ir daug daugiau. Kiek vertas turtas, vos nepabėgęs nuo teisėsaugos per Varėnos teismą, nustatyti sunku, tačiau neabejojama, kad jis vertas bent kelių šimtų milijonų JAV dolerių.

Sunkiai suskaičiuojami kazacho turtai – mažame Varėnos teisme

Pernai vasarį Varėnos rajono apylinkės teismas ėmėsi bylos, kur šalių susitarimu skyrėsi Rinatas Batyrgarejevas ir jo žmona Galina. Tačiau bylos būta neeilinės – Lietuvos verslo žemėlapyje niekam nežinomi Batyrgarejevai per skyrybas pasidalijo dešimtis mokesčių rojuose registruotų įmonių.

Britų Mergelių Salos, Dominikos Respublika, Seišeliai, Kipras – kelios valstybės iš sąrašo, kuriame glaudžiasi Batyrgarejevų per skyrybas pasidalinti verslai. Varėnos teismo teisėjas Dalis Žilionis patenkino sutuoktinių prašymą nutraukti 1984 m. birželio 15 d. Vilniuje registruotą santuoką. Sykiu patvirtintas Batyrgarejevų susitarimas dėl turto dalybų, kuriame mirga daugiau nei įspūdingas įmonių sąrašas.

Varėnos teismo sprendimu, R. Batyrgarejevui atiteko 15 ofšorinių įmonių akcijos, jo sutuoktinės sąraše – net 53 įmonės. Nė viena įmonė nėra registruota Lietuvoje. Vis dėlto Batyrgarejevų verslo imperija mokesčių rojuose teismui didesnių abejonių nesukėlė.

Viražai teisme: akcijų areštas ir žaibiškas susitaikymas

Kaip DELFI teigė buvusiam M. Abliazovo bankui „BTA Bank“ Lietuvoje atstovaujanti advokatų kontoros SORAINEN advokatė Simona Augėnaitė, Batyrgarejevų pasidalintos įmonės, kurių valdomo turto vertė – bent keli šimtai milijonų dolerių, iš tikrųjų jiems nepriklausė.

„M. Abliazovas buvo „BTA Bank“ prezidentas. Kai bankas buvo nacionalizuotas, jis išvyko į Didžiąją Britaniją. Didžiojoje Britanijoje bankas nusisamdė advokatų kontorą „Hogan Lovells“, ir jie dar 2009 m. padavė teismui ieškinį prieš M. Abliazovą ir kitus susijusius asmenis, kuriuo prašė priteisti žalą. (...) Teismas priėmė vadinamąją nutartį dėl turto įšaldymo, areštavo bet kokį tiek M. Abliazovo, tiek kitų nurodytų atsakovų turtą. Kadangi visas turtas nebuvo žinomas, jį reikėjo nustatyti. Teismas įpareigojo M. Abliazovą pateikti turto sąrašą, t. y. atskleisti visą turtą, kurį jis yra įgijęs tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis. M. Abliazovas Didžiosios Britanijos teismui pateikė tik dalį šios informacijos, todėl teismas 2011 m. priėmė sprendimą, kad turto neatskleidimas vertinamas kaip teismo įpareigojimo nevykdymas ir nepagarba teismui. Už tai M. Abliazovas nuteistas kalėti 22 mėnesius, tačiau pastarasis pabėgo iš šalies“, - kalbėjo S. Augėnaitė.

Kazachstano politinio režimo auka ir disidentu save vadinantis buvęs bankininkas nukeliavo netoli – šiemet birželį jis sulaikytas pietų Prancūzijoje. Šiuo metu M.Abliazovas laikomas suimtas Aix-en-Provence mieste, laukia ekstradicijos į Rusiją ir Ukrainą, nes dar anksčiau buvo paskelbta jo tarptautinė paieška per Interpolą.

Pašnekovės teigimu, M. Abliazovas naudojo komplikuotas schemas, kuriose dalyvavo ir pagrindinis skyrybų bylos herojus R. Batyrgarejevas.

Simona Augėnaitė
„Teigiama, kad schema buvo visais atvejais maždaug tokia: konkretus turtas, pvz., didelės vertės sklypai ir pastatai, kitoks turtas, priklauso kokiai nors Rusijos įmonei. Tos Rusijos įmonės akcijos priklauso Kipro įmonei, Kipro įmonė priklauso, pavyzdžiui, Seišelių salose registruotai įmonei, o Seišelių įmonė priklauso įmonei, registruotai Mergelių Salose. Galutinės įmonės, kuri registruota Mergelių Salose, akcijas valdo vadinamieji profesionalūs atstovai, o jie šalia savęs turi patikėtinius. Tie patikėtiniai buvo M. Abliazovui kažkuriuo būdu artimi žmonės. Pavyzdžiui, jie su R. Batyrgarejevu buvo geri draugai – patys tai nurodė. Ir tokiu būdu R. Batyrgarejevas turėjo daugelio įmonių turto patikėjimo aktus – jis buvo patikėtinis. Reiškia, turėjo valdyti turtą kažkieno naudai. Vis dėlto pagal tokį patikėjimo aktą nuosavybės teisė neįgyjama“, - aiškino S. Augėnaitė.

Pasak advokatės, 68 ofšorinių įmonių valdomo turto vertė – sunkiai nustatoma, tačiau „sumos milžiniškos – šimtai milijonų dolerių“.

Anot S. Augėnaitės, Batyrgarejevai Varėnos teisme laviravo labai įdomiais metodais.

„2012 m. vasario 14 d. R. Batyrgarejevo žmona kreipėsi dėl santuokos nutraukimo dėl vyro kaltės ir paprašė areštuoti visą turtą. Tuo pagrindu teismas priėmė nutartį ir areštavo turtą. Vėliau jie pateikė bendrą pareiškimą teismui – dėl skyrybų šalių sutarimu“, - teigė S. Augėnaitė.

Anot jos, taip ofšorinių kompanijų akcijos savotiškai „perkeltos“ į Lietuvos teisinę sistemą. Teismui patenkinus prašymą dėl akcijų arešto, sutuoktiniai per porą savaičių susitaikė ir grįžo su prašymu nutraukti santuoką šalių susitarimu. Ir, žinoma, padalinti 68 ofšorinių įmonių akcijas.

„Turtas jau buvo areštuotas Anglijoje, tačiau ta Anglijos teismo nutartis Lietuvoje savaime negalioja. (...) Tam, kad ji galiotų, turi būti atlikti tam tikri teisiniai veiksmai. M. Abliazovui Didžiosios Britanijos teismo paskirti administratoriai 2012 m. kovą sužinojo apie tai, kad akcijos yra areštuotos Lietuvoje, jau Varėnos teismui priėmus sprendimą nutraukti Batyrgarejevų santuoką ir padalinti turtą“, - Batyrgarejevų manevrus nupasakojo pašnekovė.

Tas pats, kas Anglijos teisme padalinti Gedimino pilį

S. Augėnaitės teigimu, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, Batyrgarejevai būtų tapę 68 ofšorinių įmonių akcijų šeimininkais, nepaisant britų teismo uždėto arešto ir to, kad akcijos sutuoktiniams niekada nepriklausė.

„Šis teismo sprendimas priimtas dėl turto, kuris net neregistruotas Lietuvoje ir nepateikti jokie nuosavybės dokumentai. Vadovaujantis tokia logika, du anglai galėtų nueiti į Anglijos kaimo teismą ir pasidalinti mūsų Gedimino pilį“, - palygino advokatė.

Pasak jos, tikimybė, kad Batyrgarejevai galėjo nežinoti apie akcijoms pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra iš esmės nulinė, nes R. Batyrgarejevas dar 2010 m. yra liudijęs Didžiosios Britanijos teismui, kur prisipažino esąs puikiai informuotas apie sankcijas.

Teismas savo sprendimų peržiūrėti nenorėjo

Banko atstovai teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Batyrgarejevų skyrybų. Skundo esmė paprasta – sutuoktiniai per teismą pasidalijo turtą, kurio niekada neturėjo. „BTA Bank“ atstovai nurodė, kad 68 ofšorinių kompanijų akcijos priklausė ne sutuoktiniams, o buvusiam banko prezidentui M. Abliazovui. Esą akcijos buvo įgytos už banko pinigus.

Tačiau Varėnos teismas į šį argumentą neatsižvelgė. Pernai, kovo 30 d., teismas nutarė, kad bankas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, ir skundą atsisakė priimti.

Vis dėlto kazachų bankui atstovaujanti advokatė S. Augėnaitė rankų nenuleido. Po ilgo laiko tas pats Varėnos rajono apylinkės teismas pripažino, jog yra pagrindas nagrinėti Batyrgarejevų santuokos nutraukimo bylą iš naujo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 4 d. leido Lietuvoje vykdyti ir Didžiosios Britanijos teismo priimtą nutartį dėl M. Abliazovo turto įšaldymo.

Skyrybų herojai pradingo

Bet tuo procesas toli gražu nesibaigė. Naujų problemų atsirado dėl to, kad buvę sutuoktiniai Batyrgarejevai dingo kaip į vandenį. R. Batyrgarejevas pranešė išvykstantis į Baltarusiją - ir Lietuvoje nesirodo jau daugiau nei pusantrų metų. Jo buvusi sutuoktinė atrašinėjo į teismui pateiktus skundus, tačiau fiziškai moteris į teismą neprisistatė.

„ R. Batyrgarejevas, praėjus mėnesiui po teismo sprendimo jį išskirti su žmona, deklaravo, kad išvyksta į Baltarusiją. Daugiau žinių apie jį mes neturime“, - sakė S. Augėnaitė.

Bylinėjimosi eigoje teismui pranešta, kad R. Batyrgarejevui antstolis Gintas Badikonis negalėjo įteikti dokumentų dėl akcijų arešto, nes nurodytu adresu vyriškis negyveno. Taip pat paaiškėjo, kad nuo 2012 m. kovo 29 dienos jis gyvena Baltarusijoje. Su kita skyrybų bylos dalyve – buvusia R. Batyrgarejevo žmona – antstolis taip pat nepajėgė susisiekti. Jos nurodytu adresu moters rasti nepavyko, antstolis nepajėgė susisiekti ir su įmone, nurodyta kaip jos darbovietė.

Kaip DELFI teigė advokatė S. Augėnaitė, R. Batyrgarejevas savo adresą dokumentuose, adresuotuose Varėnos teismui, buvo nurodęs Varėnoje, tačiau tuo adresu, pasirodo, veikė kirpykla. Deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, kaip ir G. Batyrgarejevos.

„Neįteikus minėtos nutarties suinteresuotiems asmenims ir nesuteikus jiems galimybės pateikti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl užsienio teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti, minėta nutarties dalis negali įsiteisėti“, - teigiama bylos dokumentuose.

„BTA Bank“ pasiekė, kad svetimus turtus Batyrgarejevams padalijęs teismas iš naujo imtųsi šio klausimo. Po aukštesnės instancijos teismo sprendimo viena įspūdingiausių skyrybų bylų Lietuvos istorijoje grįžta į Varėnos teismą.

„Lapkričio 5 d. jau turėsime atnaujintą skyrybų bylą, - teigė pašnekovė. – Nors sprendimas sutuoktinius išskirti yra įsiteisėjęs, tačiau atnaujintas bylos nagrinėjimas. Tuo pačiu ir turtas Varėnos teismo sprendimu yra padalintas, tačiau nutartis dėl turto įšaldymo, priimta Didžiojoje Britanijoje, vykdoma ir Lietuvoje. Ta nutartis pripažinta ir daugelyje kitų šalių, kuriose registruotos tos įmonės“.

Prokurorų istorija nesudomino

Įtartini procesai, susiję su Batyrgarejevų skyrybomis, S. Augėnaitės nuomone, buvo verti ir Lietuvos teisėsaugos dėmesio.

„Tokie veiksmai lyg sudarytų įspūdį, kad asmuo bando pasisavinti turtą, kuris jam nepriklauso, į kurį jis neturi teisės. Kreipėmės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Generalinė prokuratūra nusiuntė, pagal kompetenciją, Vilniaus apygardos prokuratūrai, o pastaroji nusikaltimo nerado. Mes apskundėme aukštesniam prokurorui, paskui – ikiteisminio tyrimo teisėjui, tada – aukštesniajam teismui. Ir tik aukštesniojo teismo teisėja įpareigojo atlikti ikiteisminį tyrimą“, - pasakojo S. Augėnaitė.

Pasak jos, dabar tyrimą atlieka Varėnos policija.

Teisėjas bylos neįsiminė

Batyrgarejevus išskyręs ir milžiniškos vertės turtus jiems padalinęs teisėjas D. Žilionis DELFI teigė negalįs komentuoti šios istorijos. Temidės tarnas nurodė paprastą priežastį – vienos iš įspūdingiausių bylų savo karjeroje jis paprasčiausiai neprisimena.

„Neprisiminsiu, žinokit. Čia sena kažkokia byla tikriausiai turėtų būti“, - kalbėjo D. Žilionis.

Detalių apie angliškus dokumentus, 68 ofšorines įmones ir kolosalius jų valdomus turtus priminimas teisėjo atminties neatgaivino.

„Neprisiminsiu, žinokit, atmintinai bylų. Labai jų daug yra – tai atmintinai negaliu atsiminti tikrai, žinokit“, - apgailestavo D. Žilionis.

M. Abliazovas: „epinis“ sukčius ar režimo auka?

Pasakiškų turtų savininku įvardijamas penkiasdešimtmetis M. Abliazovas – nevienareikšmiškai vertinama asmenybė. Ilgą laiką jis buvo vaizduojamas kaip Kazachstano politinio režimo auka. Vis dėlto britų teisme M. Abliazovo argumentai nepasirodė pakankamai įtikinantys, o ir milijardieriaus sumanymas sprukti į Kanus jo reputacijos nepataisė.

"BTA Bank"
Praėjusio šimtmečio pabaigoje šis verslininkas buvo vienu įtakingiausių žmonių Kazachstane. 1997 m. jis paskirtas vienos svarbiausių šalies energetikos kompanijų vadovu, o 1998 m. tapo Kazachstano energetikos, pramonės ir prekybos ministru. Tais pačiais metais jis su partneriais tapo privatizuoto banko „TuranAlem“ savininku. Šis bankas vėliau pakeitė pavadinimą į „BTA Bank“.

Vis dėlto prieš kiek daugiau nei dešimtmetį M. Abliazovas nutarė mesti iššūkį Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui. Jis su bendraminčiais įsteigė partiją „Demokratinis pasirinkimas Kazachstanui“. Laisvosios Europos radijas tuo metu skelbė, jog šis verslininko akibrokštas netruko užsitraukti režimo nemalonę.

2002 m. buvęs prezidento favoritas nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo už piktnaudžiavimą savo, kaip ministro, galiomis. Europos Parlamentas ir Amnesty International tuo metu pareiškė, kad teismo sprendimas aiškiai turi politinių motyvų. Žiniasklaida skelbė, jog kalėjime M. Abliazovas galėjo būti kankinamas.

Dėl tarptautinės bendruomenės spaudimo Kazachstano režimas verslininką iš kalėjimo paleido praėjus septyniems mėnesiams nuo įkalinimo. Tiesa, su sąlyga, kad jis pasitrauks iš politikos. Tuo tarpu kartu nuteistas jo bendražygis Galymžanas Žakijakovas teismo malonės atsisakė. Išėjęs iš kalėjimo, jis įsteigė opozicinę partiją, o 2006 m. buvo nužudytas.

Kazachstane M. Abliazovas neužsibuvo. 2003 m. jis persikraustė į Maskvą ir atstatinėjo savo verslo imperiją. Teigta, kad Rusijoje prisiglaudęs oligarchas finansavo kazachų opoziciją ir režimui nelojalią žiniasklaidą.

Vis dėlto 2009 m. „BTA Bank“ ištiko „Snoro“ likimas: bankas nacionalizuotas, o M. Abliazovas apkaltintas pasisavinęs jo turto už kolosalią sumą. Skaičiai kito, kol pasiekė net 5 mlrd. JAV dolerių, dar vėliau – 6 mlrd. dolerių.

Savo tiesą, kaip ir buvę „Snoro“ vadovai Vladimiras Antonovas bei Raimondas Baranauskas, M. Abliazovas mėgino įrodyti Jungtinėje Karalystėje. Buvusiam verslo magnatui suteiktas prieglobstis. Vis dėlto ir čia jis pasiųstas į belangę.

Pernai vasarį, kaip tik tuo metu, kai prasidėjo čia minima skyrybų byla Varėnos teisme, Jungtinės Karalystės teismas išdavė arešto orderį M. Abliazovui. Buvęs bankininkas nuteistas 22 mėnesiams belangėje už tai, kad ne iki galo vykdė britų teismo įpareigojimą ir mėgino nuslėpti dalį savo turto nuo kreditorių. Teisėjas tuo metu pažymėjo, kad kazachas kaltinamas „epinio masto sukčiavimu“.

Nuosprendžio teismo salėje M. Abliazovas neišgirdo – politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje turėjęs verslininkas tądien teisme nepasirodė. „BTA Bank“ atstovavę advokatai, kaip rašė „The Guardian“, pareiškė bijantys, kad jis jau paliko šalį.

Tiesa, teisėjas buvo maloningas – jis pažadėjo, kad laikas belangėje bus sutrumpintas metais, jei M. Abliazovas paklus teismo nurodymams ir nebeslėps turtų. Kazacho advokatai pareiškė, kad jų klientas tokį susitarimą priims. Tačiau netrukus M. Abliazovas dingo iš Jungtinės Karalystės. Jo advokatai tvirtino, esą oligarchas spruko ne dėl gresiančios belangės, o dėl to, kad sulaukė grasinimų jį nužudyti.

Pernai lapkritį „BTA Bank“ paskelbė, kad britų teismas iš M. Abliazovo priteisė milžinišką sumą – 1,02 mlrd. svarų (1,63 mlrd. dolerių), pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. Tuo metu M. Abliazovas jau buvo dingęs, tačiau dalijo interviu ir kategoriškai neigė ką nors pasisavinęs iš savo buvusio banko.

Beje, M. Abliazovas turi ryšių ne tik su Lietuva, bet ir su Latvija – jo advokatai yra pareiškę, kad buvusio bankininko žmona ir dukra turi galiojančius leidimus gyventi Europos Sąjungoje, išduotus Latvijos tarnybų. Apie tai pranešta, kai M. Abliazovo žmona ir mažametė dukra šių metų gegužę sulaikytos Italijoje ir deportuotos į Kazachstaną dėl esą suklastotų asmens dokumentų. M. Abliazovas tai vadino jo šeimos pagrobimu, o Italijos pareigūnai buvo priversti teisintis. Galiausiai dėl M. Abliazovo šeimos buvo bandoma nuversti italų vidaus reikalų ministrą, kas galėjo netgi sugriauti Enrico Letta vadovaujamą trapią koaliciją.

Pats kazachų oligarchas Kanų apylinkėse sulaikytas šių metų liepą.

M. Abliazovas išlieka prieštaringai vertinama asmenybe. Kad jis yra aršus Kazachstano režimo priešas – neabejotina. N. Nazarbajevo režimas buvusį bankininką yra apkaltinęs net teroristinio išpuolio organizavimu. Vis dėlto britų teismą gerokai papiktino M. Abliazovo mėginimai slėpti savo turtus, o jo slapstymasis Prancūzijoje – dar vienas dviprasmiškos jo biografijos punktas.