Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Valdas Dambrava tikina, kad šią situaciją privalu keisti ir kaip diskriminacijos faktorius įtraukti – išvaizdą bei gyvenamąją vietą.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovo Valdo Dambravos, formaliai darbdaviai gali formuoti su išvaizda susijusius reikalavimus ir čia nebus jokio pažeidimo.
„Dabar oficialiai lygių galimybių įstatyme nėra tokio diskriminacijos pagrindo kaip išvaizda. Yra keliolika pagrindų – lytis, rasė, įsitikinimai, tautybė, kilmė, lytinė orientacija, amžius, negalia – bet išvaizdos nėra. Formaliai darbdaviai gali formuoti su išvaizda susijusius reikalavimus darbo skelbimuose. „Ieškome malonios išvaizdos žmogaus, ieškome reprezentatyvios išvaizdos ir t.t.“ Formaliai tai nėra pažeidimas“, - patvirtino V. Dambrava.
Visgi pašnekovas pripažino, kad tokia sistema nėra gera ir kad jo atstovaujama įstaiga metiniuose pranešimuose siūlo įtraukti išvaizdą ir gyvenamąją vietą kaip galimus diskriminacijos faktorius.
Ką daryti žmogui tokiu atveju, kai darbdavys jo nenori priimti į darbą dėl tam tikrų išvaizdos trūkumų, nors visi keliami reikalavimai - atitinkami? Esant tokiai situacijai, pasak V. Dambravos, diskriminuojamas asmuo gali mėginti ieškoti teisybės, tačiau, vargu, ar tai bus užfiksuota kaip diskriminacijos atvejis.
„Gal ir galėtų kreiptis, tačiau tai nebūtų joks lygių galimybių pažeidimas. Lietuvoje yra apie tris tūkstančius įstatymų. Tuomet be Lygių galimybių įstatymo reiktų ieškoti kito, kuris galėtų padėti. Jei neklystu Darbo kodekse yra toks punktas, kad negalima reikalauti iš asmens savybių, kurios yra nesusijusios su darbu. Galbūt pagal šį įstatymą būtų galima ką nors nuveikti, bet vėlgi čia viskas labai neapibrėžta ir dar reikia praktikos ir t.t., gerosios patirties“, - teigė pašnekovas.
Lietuvoje dėl diskriminacijos įvairiausių atvejų žmonės labai mažai skundžiasi. V. Dambrava pateikė pavyzdį dėl seksualinio priekabiavimo: net 20-30 proc. per metus susiduria su tokiu priekabiavimu, o kreipiasi tik viena kita moteris. Pašnekovas laidoje „Ryto espresso“ svarstė, galbūt dažnai nelinksta moterys kreiptis į atitinkamas institucijas dėl to, kad bijo susigadinti savo reputaciją, įgauti „aršios kovotojos“ etiketę.
„Nieks kits juk nekalts, mergužėle tu pati“, - juokavo pašnekovas. „Daugelis taip mano, kad merginos pačios kažką daro, kad vyrai joms rodo perdėtą dėmesį, tad ir kaltų toli ieškoti nereikia“, - pridūrė V. Dambrava.