Be to, jo nuomone, dabartinį Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės elgesį galėjo lemti ir įžeistos ambicijos, ir prasidedanti rinkimų į prezidento postą kova.
– Pone Dumbliauskai, tai jau ne pirmas viešas Seimo vadovės priekaištas prezidentei. Kodėl Loreta Graužinienė taip dažnai priekaištauja Daliai Grybauskaitei?
– Puikiai atsimenu, kaip ponas Uspaskichas televizijoje labai pagarbiai kalbėdavo apie D. Grybauskaitę. Paskui tas pagarbumas išnyko – matyt, tai susiję su ta byla. Nuo to, kaip klostėsi byla, priklausė kalbėjimo tonas. Kai byla artėjo į pabaigą, kai atsirado tam tikras aiškumas, kad gali baigtis kalėjimu, pasikeitė požiūris į santykius su prezidente. Ir Darbo partija, nevyniodama žodžių į vatą, eina į tam tikrą mažytį konfliktą, nes daugiau nieko nebelieka. Bet čia mano asmeninė nuomonė. Kaip mažytis kerštas.
– Kaip manote, ar tai tik L. Graužinienės, ar visų Darbo partijos narių sumanymas taip bendrauti su prezidentūra?
– Kokia turėtų būti prezidentūros reakcija? Kaip vertinti prezidentūros poziciją?
– Manau, kad prezidentė turėtų neraguoti. Iš vaikystės atsimenu gero elgesio taisyklę, kurios mokė suaugusieji: negražu negražiai elgtis, bet dar negražiau pasakyti tam žmogui garsiai, kad jis negražiai elgiasi. Manau, netaktiška garsiai sakyti, ką turi daryti prezidentė. Manau, kad prezidentė turėtų nereaguoti, nes nėra prasmės veltis į kažkokius aiškinimusis.
– Kokią įtaką tokie pasisakymai gali turėti D. Grybauskaitės ir L. Graužinienės santykiams? Jos nori nenori turės bendrauti.
– Lenkijoje kažkada buvo, kad prezidentas beveik nebendravo su ministru pirmininku. Tai nėra gerai, nes tai valstybės pareigūnai, kurie turi dirbti. Nemanau, kad bus prieita iki to, kad nebendraus, bet tarpusavio santykiai neturėtų būti viešinami. Gali būti įžeistos ambicijos, bet reikėtų išlaikyti gerą toną ir spręsti tai nebūtinai viešoje erdvėje. Bet, kartoju, čia, matyt, rinkimų kovos pradžia ir ta kova deda savo antspaudą ant viso elgesio.