Tiesa, nepriklausomai nuo to, kas „darbiečiams“ atstovaus rinkimuose, politologai skeptiškai vertina jų galimybes prasibrauti į antrąjį turą.
„Darbiečių“ kandidatas be „darbiečių“ rinkėjų?
Politologas R. Lopata DELFI teigė, jog A. Paulauskas, kaip „darbiečių“ kandidatas, turi vieną didelę problemą – senas priešpriešas su partijos įkūrėju Viktoru Uspaskichu. Esą buvę kivirčai verčia abejoti, ar dabartinis kandidatas sulauks viso „darbiečių“ elektorato palaikymo.
„Viena iš pagrindinių A. Paulausko problemų – ar gali jis užsitikrinti Darbo partijos elektorato balsus. Ypač Darbo partijos neformaliam lyderiui V. Uspaskich aiškinant, kad A. Paulauskas gali būti „paaukotas“ Lietovos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus naudai“, - svarstė R. Lopata.
Pasak jo, vienas variantų – L. Graužinienės antrasis bandymas prezidento rinkimuose. Tiesa, pati Seimo pirmininkė, 2009 m. rinkimuose nesurinkusi nė 4 proc. balsų, kol kas tokių norų nedemonstruoja.
„Nežinau vidaus padėties Darbo partijoje, bet neatmestina galimybė, jog tam tikrame prezidentinės rinkimų kampanijos etape partija gali pertvirtinti dabartinę Lietuvos Respublikos Seimo ir partijos pirmininkę L. Graužinienę kaip savąją kandidatę į šalies prezidento postą. Tuo tarpu A. Paulauskui, žinoma, labai svarbi L. Graužinienės pozicija. O ji, panašu, šiuo metu A. Paulauską remia“, - aiškino R. Lopata.
Pasak jo, dabar A. Paulauskas visomis išgalėmis stengiasi pelnyti savo partijos rinkėjų elektorato simpatijas. O iš jo lūpų pasipylusi kritika dabartinei prezidentei stebinti neturėtų.
„A. Paulauskui svarbu „prisitraukti“ Darbo partijos elektoratą. Bent jau šiuo metu – tai 10–15 procentų balsų, kurie teoriškai galėtų „nupirkti“ jam bilietą į antrąją prezidento rinkimų turą. A. Paulauskas neturi kitos išeities, o būtent – tik laikytis Darbo partijos linijos. Kita vertus, negali nekritikuoti potencialaus konkurento. Kaip kitaip elgtis demokratiniuose (konkurenciniuose) rinkimuose? Man išviso kelia nuostabą frazė „is kritikuoja prezidentę“. Ar tai reiškia, kad reikia eiti į artėjančius rinkimus tik giriant dabartinę prezidentę, nes ji yra už kritikos ribų?“ - tęsė R. Lopata.
Didžiausia viltis – A. Butkevičiaus atsitraukimas
Baltijos Agroverslo Instituto prezidento nuomone, „darbiečių“ kandidatas prasibrauti į antrą turą galėtų nebent tokiu atveju, jei socdemų lyderis A. Butkevičius nuspręstų rinkimuose nedalyvauti. O tokių ženklų esą matyti vis daugiau.
„Jeigu socialdemokratų kandidatu bus A. Butkevičius, tai A. Paulausko galimybės konkuruoti bus labai ribotos. Tačiau A. Butkevičius, man regis, vargu ar eis į prezidento rinkimus. Jis supranta, kad kandidatavimu atveju gali prarasti tiek šalies premjero, tiek LSDP pirmininko postus. Jeigu A. Butkevičius neina, kitų (beveik visų) valdančiosios koalicijos partnerių eventualūs kandidatai turi apylygius šansus patekti į antrąjį turą. Žinoma, jeigu Lietuva nėra Gruzija ir antras prezidentinių rinkimų turas apskritai įmanomas“, - vertino R. Lopata.
Pasak jo, valdantiesiems daug naudingiau būtų palaikyti „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso iniciatyvą ir kelti vieningą kandidatą, o ne deleguoti po kandidatą nuo kiekvienos partijos.
„Manau, kad politiškai tikslinga kelti valdančiosios koalicijos bendrą kandidatą. Šiandieną atrodo, kad tokiu būtų A. Butkevičius. Būtent todėl pirmas prezidento rinkimų turas taptų antrojo repeticija. Didžiausia problema tokioje dėlionėje yra R. Paksas. Neveltui dalis konservatorių balsuoja už tai, kad R. Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. Panašu, konservatoriui tikisi, jog R. Paksas antrame ture paremtų dabartinę šalies vadovę D. Grybauskaitę arba bent jau liktų neutraliu“, - aiškino politologas.
Ragina nenurašyti A. Paulausko
R. Lopatos teigimu, šiuo metu A. Paulauskas neatrodo itin savarankiškas politinėje arenoje. Tačiau politinės patirties jis turi į valias, o to esą nederėtų pamiršti.
„Panašu, klausiate, ar kartais A. Paulauskas nėra politinis pastumdėlis? Toks vaizdas gali susidaryti, ypač kai neformalus Darbo partijos lyderis V. Uspaskich savo pasisakymuose nedemonstruoja, kad A. Paulauskas yra savarankiškas politikas. Bet viskas priklausys nuo pačio A. Paulausko pozicijos ir Darbo partijos laikysenos. Per visa savo politinę karjerą A. Paulauskas pademonstravo, kad sugeba prisikelti, laviruoti ir išlikti politinėje arenoje. Panašu, jis turi neblogai išvystytus politiko instinktus“, - vertino politologas.
Paklaustas, ar A. Paulauskas gali būti patrauktas iš prezidentinių lenktynių dar iki rinkimų starto, R. Lopata realiausiu įvardijo „darbiečių“ paramos socdemų kandidatui scenarijų.
„Mano nuomone, Darbo partijai tikslingiausia būtų buvę paremti A. Butkevičiaus kandidatūrą. Šia prasme Darbo partijos apsisprendimas kelti savo kandidatą yra klaida. Valdančiosios koalicijos vieningo kandidato į prezidento postą tolimesnė perspektyva yra veikiau R. Pakso, o ne A. Paulausko rankose. Jeigu R. Paksui bus suteikta galimybė kandidatuoti, o jis, be abejo, kanditatuos, tai nesuprasčiau, kokia prasmė būtų A. Paulauskui pasitraukti“, - teigė R. Lopata.
L. Bielinis: „darbiečių“ tikslas – ne prezidento rinkimai
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis DELFI teigė nemanantis, kad A. Paulauskas turi šansų prasibrauti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Aš esu tikras, kad jo kandidatūra, geriausiu atveju, yra trečias numeris. Manau, kad jo kandidatūra ir kandidatavimas į prezidentus nuo Darbo partijos yra daugiau viešųjų ryšių akcija, susieta su Europos Parlamento rinkimais, o ne su prezidento rinkimais. Nes čia jie tikrai neturi didelių vilčių“, - teigė politologas.
Pasak jo, antras turas A. Paulauskui negresia ir tuo atveju, jei premjeras A. Butkevičius nuspręs nekandidatuoti. Pašnekovo nuomone, netgi socdemų tradiciškai nepalaikantis dešinysis elektoratas mieliau balsuotų už socialdemokratą, o ne už „darbietį“.
„Paimkime nuo centro į dešinę. Palyginę A. Paulauską ir A. Butkevičių, rinkėjai balsuotų už A. Butkevičių“, - prognozavo L. Bielinis. Paklaustas, ar A. Paulauskui naudingesnis oponentas būtų Zigmantas Balčytis, jis čia prošvaisčių teigė nematantis: „Manau, tas pats variantas – socialdemokratai konservatorių ir liberalų akyse yra daug solidesnė ir rimtesnė partija negu „darbiečiai“, kaip iš tikrųjų ir yra.“
Kad ir koks būtų kandidatas, šansų nemato
Paklaustas, ar prieš rinkimus A. Paulauskas galėtų būti pakeistas kitu kandidatu, L. Bielinis tokio varianto neatmetė. Tačiau tuo „darbiečiai“ esą nesiektų didesnės sėkmės prezidento rinkimuose.
„Kandidato keitimas pačioje partijoje – galimas daiktas. Nesakyčiau, kad tai jau baigtinis sprendimas. Nors nesureikšminčiau tokio galimo keitimo. Nes, kaip sakiau, svarbiausia Darbo partijai yra ne kandidatas į prezidentus, o partijos viešinimas per kandidatą europarlamento rinkimams“, - dėstė L. Bielinis.
Politologo manymu, vis labiau matomos Seimo pirmininkės L. Graužinienės kėlimas kandidate daug vaisių neduotų.
„Ir A. Paulauskas, ir L. Graužinienė ir patys supranta tai, ko gera, neturi vilties laimėti rinkimus arba bent jau išeiti į antrą turą. Jiems tai būtų be galo didelis uždavinys. Ir, ko gera, neišsprendžiamas“, - sakė L. Bielinis.
Anot jo, A. Paulausko atšaukimas remiant kitos valdančiosios partijos kandidatą – taip pat įmanomas. „Bet čia yra derybinis reikalas. O derybos dar nevyksta, nes nėra pagrindinio kandidato“, - konstatavo L. Bielinis.
A. Paulausko praeities konfliktų su V. Uspaskichu jis nelinkęs sureikšminti. Esą partijos elektoratas biuletenius pildys pagal „darbiečių“ lyderių retoriką, o paties partijos kandidato asmenybę nustums į antrą planą.
„Manyčiau, kad Darbo partijos elektoratas paklusniai vykdys paliepimus, kuriuos diktuos vadovybė: tas pats V. Uspaskichas ir kiti vadovybėje esantys. Taip, kad jis tikrai gali tikėtis gauti tuos balsus, kuriuos gauna Darbo partija iš savo elektorato“, - aiškino L. Bielinis.
Pirmasis prezidento rinkimų turtas vyks kitų metų gegužės 11 d. Reitinguose karaliaujantys politikai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras A. Butkevičius – savo apsisprendimo dar nepaskelbė. Tiesa, čia politologai regi priešingas tendencijas. D. Grybauskaitės veikla esą beveik nepalieka abejonių, kad ji sieks antrosios kadencijos. Tuo tarpu A. Butkevičius, ekspertų nuomone, vis labiau signalizuoja nenorintis varžytis rinkimuose.