Už jos kandidatūrą balsavo 3467 "darbiečiai", 29 buvo prieš, 30 susilaikė. Už buvo 85 "krikščionys", penki iš jų susilaikė.
Partijos vadovas rinktas iš vieno kandidato. Suvažiavimo delegatų iškelti Vytautas Gapšys, Viktoras Uspaskichas, Vydas Gedvilas, Gediminas Vagnorius, Artūras Paulauskas atsisakė kandidatuoti.
"Vieną dešimtmetį buvo vienas pirmininkas, kitą - tegu būna kitas pirmininkas. Su manimi pasitinkame vieną jubiliejų, "davai", kitą jubiliejų pasitinkame su kitu", - teigė V.Uspaskichas ir pabrėžė būsiąs aktyvus partijos narys.
Jo pasirodymas suvažiavime sukėlė ovacijas.
L.Graužinienė sakė kandidatuoti į partijos vadoves sutikusi, tik gavusi sutuoktinio leidimą. Ji pabrėžė, kad Darbo partija ir toliau "neatsitrauks nuo teisingumo ir žmogaus teisių gynimo", dirbdama ji žadėjo vadovautis komandiniu darbu.
"Pagrindinis kriterijus, kuris mūsų komandą vienija ir vienys - tai priklausymas Darbo partijai. Ir tuo žodžiu viskas pasakyta", - pareiškė L.Graužinienė.
Už jos kandidatūrą agitavęs V.Uspaskichas gyrė šią politikę už ištikimybę ir stiprybę.
"Ji atstačiusi savo moterišką, bet stiprią krūtinę vedė partiją sunkiu metu (...). Partija tikrai bus gerose rankose, ji gerai bus atstovaujama visais lygiais", - kalbėjo V.Uspaskichas.
Jis pasidžiaugė, kad Seimo pirmininko pakeitimas buvo sėkmingas. Anot jo, dabar parlamento vadovas yra matomas.
"Nesakau, kad V.Gedvilas - blogas žmogus, bet jis turi būti matomas labiau negu prezidentas, nes jis yra nuo Darbo partijos", - sakė V.Uspaskichas.
Darbo partijos vicepirmininkais tapo Virginija Baltraitienė, Vilija Filipovičienė, Valentinas Bukauskas, Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas, Artūras Paulauskas, Jonas Pinskus, Šarūnas Birutis ir Gediminas Vagnorius.
Aukščiausioje partijos vadovybėje nebeliko už "juodąją buhalteriją" ir sukčiavimą nuteistų V.Uspaskicho bei V.Gapšio.
Suvažiavime Šiaulių arenoje dalyvavo 3526 "darbiečiai" ir 90 Krikščionių partijos narių. Už partijų jungimąsi buvo per 3400 "darbiečių", prieš balsavo 57 Darbo partijos (leiboristų) nariai ir 41 susilaikė. Už jungimąsi buvo 89 Krikščionių partijos delegatai, nė vienas nebalsavo prieš, vienas susilaikė.
Pagal iš anksto sutartas jungimosi sąlygas, Krikščionių partijos atstovai negalėjo pretenduoti į susijungusios organizacijos vadovus.
"Krikščionių partija neteikia kandidato į partijos pirmininkus", - susitarimo sąlygas kandidatams pristatė Seimo narė "darbietė" Virginija Baltraitienė.
Pagal partijų susitarimą, Krikščionių partijos atstovai gaus vietų prezidiume, valdyboje, taryboje, jie vadovaus keliems reorganizuotos partijos skyriams.
Krikščionių partija įkurta 2010 metų sausio 23 dieną susijungus Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai. Savo statute partija skelbė, kad tai pagal šiuolaikinio konservatizmo nuostatas veikianti politinė centro dešinės partija. Jai vadovavo buvęs konservatorių premjeras G.Vagnorius. Teisingumo ministerijai šiemet ji yra pateikusi duomenis, kad turi 7820 narių. Ši partija neatstovaujama parlamente.
Darbo partiją 2003 metų spalio 18 dieną įkūrė Kėdainių milijonierius V.Uspaskichas. Seime ji turi 29 atstovus. Teisingumo ministerijos duomenimis, susijungę su "dukterine" Leiboristų partija "darbiečiai" deklaravo turintys 17 tūkst. 744 narius.
Anksčiau šiemet Darbo partija buvo pranešusi apie ketinimus jungtis su partija "Tvarka ir teisingumas". Tačiau prieš tai "darbiečiams" susijungus su Leiboristų partija, derybos su "tvarkiečiais" įstrigo. "Tvarka ir teisingumas" pavasarį pranešė stabdanti derybas su Darbo partija, nes jos netenkino nei derybų eiga, nei pasiekti rezultatai.
Už sukčiavimą nuteistas V.Uspaskichas tapo DP garbės pirmininku
Teismo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir "juodosios buhalterijos" V. Uspaskichas šeštadienį išrinktas Darbo partijos garbės pirmininku.
Iki šiol tokio titulo neturėjo nė vienas šios partijos narys.
Garbės pirmininku V.Uspaskichas patvirtintas bendru sutarimu per partijos suvažiavimą Šiaulių arenoje.
"Jūs kaip šis ąžuolas būsite mūsų stiprybės simboliu", - sveikindama ir teikdama jam raudonas rožes sakė naujoji Darbo partijos pirmininkė, Seimo vadovė L. Graužinienė.
Ji pranešė, kad V.Uspaskichui bus įteiktas ir auksinis Darbo partijos garbės nario ženklelis.
V.Uspaskichas savo ruožtu L.Graužinienei perdavė saugoti per partijos steigiamąjį suvažiavimą prieš dešimtmetį Tėvo Stanislovo pašventintą knygą su partijos steigėjų parašais.
Pasveikinti dešimtmetį švenčiančios Darbo partijos į Šiaulius vidury suvažiavimo atvyko koalicijos partneriai - Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius bei partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas.
Šių metų liepos 12 dieną V.Uspaskichą Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Jeigu Apeliacinis teismas nepakeis šio nuosprendžio, V.Uspaskichas turėtų atlyginti milijoninę žalą.
V. Uspaskichas: idėja dėl bendro kandidato žlugo
Valdančiojoje koalicijoje per vėlai iškelta idėja kelti bendrą kandidatą per prezidento rinkimus, sako Darbo partijos (DP) įkūrėjas parlamentaras Viktoras Uspaskichas.
"Būtų anksčiau aptartas tas klausimas, būtų prieita prie bendros nuomonės, bendro kandidato, svarstytume ir mes, bet to nebuvo padaryta", - šeštadienį prieš DP suvažiavimą Šiaulių arenoje žurnalistams sakė V.Uspaskichas.
Jo teigimu, iš esmės bendro kandidato idėja rimtai nesvarstyta, tik buvo iškelta.
"Mes tos idėjos nesvarstėme, tik iškelta idėja, bet ji labai greitai žlugo, matyt. Taip rimtai, kad koalicija būtų susirinkusi ta tema ir kalbėtų, taip nebuvo kalbėta, ir mes pasakėme tuo metu, kai pradėjo apie tai kalbėti, kad turite paskubėti, nes prezidento rinkimuose kandidatą iškelti reikia ne prieš mėnesį, nors prieš pusę metų", - tvirtino V.Uspaskichas.
Jis priminė, kad "darbiečiai" savo kandidatą kelti nusprendė gerokai anksčiau.
DP kandidatas į prezidentus A. Paulauskas kritikavo D. Grybauskaitę
Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija per prezidento rinkimus kels Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.
Taip šeštadienį nuspręsta per Šiaulių arenoje vykusį partijos suvažiavimą.
„Aš apsisprendžiau kandidatuoti į prezidento postą todėl, kad, mano akimis, prezidentė šias pareigas vykdo netinkamai, nesielgia, kaip derėtų valstybės vadovui, veikia chaotiškai, neturi aiškaus plano, trūksta nuoseklumo (...) Autokratinis valdymo būdas, neduodantis jokių rezultatų, rodo šlubuojančią demokratiją. To pasekmė - susiskaldžiusi visuomenė“, - šeštadienį per suvažiavimą kalbėjo A. Paulauskas.
„Ar mes stovėjome Baltijos kelyje, kovojome už Lietuvos nepriklausomybę tam, kad grįžtume prie autoritarinio valdymo ir bereikšmio galvų kapojimo? Tikrai ne“, - pareiškė politikas.
Anot jo, ketverius metus gyvavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės tandemas Lietuvai atnešė tik milijardinės žalos, nuskurdino šalį ir jos piliečius.
„Jei anksčiau konkuravome dar su estais, dabar akivaizdu, kad atsiliekame ir nuo latvių“, - teigė A. Paulauskas.
Jis pareiškė, jog šalies teisėsaugos institucijos patiria didelį spaudimą ir yra priverstos vykdyti Prezidentūros nurodymus.
„Jau seniai vieša paslaptimi tapo, kad teisėsaugos institucijos patiria nemažą spaudimą. Ten dirbantys žmonės yra bauginami, verčiami paklusti, vykdyti nurodymus, kurie skrieja kone kasdien iš S. Daukanto aikštės. Vyksta solidus tiesioginis valdymas, grindžiamas baime, paklusnumu, tai ypač destabilizuoja teisingumo įgyvendinimą, žaloja teisinės sistemos vystymąsi. Tad, kaip žmonės gali pasitikėti tokiu teisingumu, kai jis laikomas vienose rankose?“ - klausė buvęs generalinis prokuroras.
A. Paulauskas sakė, kad dabartinė prezidentė vadovaujasi simpatijų politika. Jo tvirtinimu, tie, kurie nepatinka, tiesiog sunaikinami, demonstruojama galia, kuriama baimės atmosfera.
Buvusią valdžią pretendentas į kandidatus apkaltino sunaikinus du lietuviškus bankus, o už tai milijardus mokės gyventojai.
„Štai prezidentė visokiais būdais bando neleisti Darbo partijai dirbti Vyriausybėje, kenkti Darbo partijos populiarumui, o neseniai pareiškė, kad „darbiečių“ balsai iš viso neturi jokios vertės balsuojant dėl generalinio prokuroro (...). Taip ji ignoruoja visų, už mus balsavusių žmonių, nuomonę. To negalima leisti ir tai turi baigtis“, - kalbėjo A. Paulauskas.
Jis kritikavo ir dabartinės šalies vadovės vykdomą užsienio politiką, ją vadino arogantiška.
"Su kuriomis užsienio valstybėmis mūsų santykiai geri? - klausė ir pats atsakė. - Su jokiomis.“
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužės mėnesį.
A. Paulauskas jau yra kandidatavęs į prezidentus 1997 metais, tuomet jis pralaimėjo Valdui Adamkui. A. Paulauskas yra buvęs generaliniu prokuroru, Seimo pirmininku, aplinkos ministru, šiuo metu vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Prieš keletą savaičių partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas pasiūlė valdančiajai centro kairės koalicijai kelti vieną kandidatą į prezidentus. Toks kandidatas, anot jo, būtų tinkamas varžovas dabartinei šalies vadovei.
Valdančiąją koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas" bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.