Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 20-30 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, kaip ir prieš mėnesį, jei Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi balso teisę turintys šalies gyventojai, rugsėjo pabaigoje didžiausią palankumą būtų pelniusi Lietuvos socialdemokratų partija - už ją ketino balsuoti 28 proc. apklaustų 18 metų ir vyresnių gyventojų.
Tarp "tvarkiečių" ir "darbiečių" įvyko rokiruotė. Anksčiau Darbo partija (leiboristai) pagal populiarumą buvo "rezervavusi" antrąją sąrašo vietą, o dabar ją užleido konservatoriams, pati pasitenkindama trečiąja pozicija.
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, po 10 proc. apklaustų gyventojų balsuotų už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir Darbo partiją (leiboristus). Palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu, konservatorių reitingai pakilo labai nežymiai - keliomis dešimtosiomis procento: nuo 9,9 iki 10,2 proc. Tas pats nutiko ir su "darbiečiais": praėjusį mėnesį už juos būtų balsavę 8,8 proc. respondentų, o dabar - 9,9 proc.
Tuo tarpu "tvarkiečių" reitingai kiek smuktelėjo. Dar rugpjūtį partiją "Tvarka ir teisingumas" palankiai vertino 10 proc. respondentų, o rugsėjį jau tik 7 proc. Gyventojai prasčiau vertina ne tik pačią partiją, bet ir jos pirmininką. Naujausios apklausos rodo, kad per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais - iki 38 proc.- sumažėjo ir palankiai vertinančių partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininką Rolandą Paksą.
6 proc. rinkėjų balsuotų už Liberalų sąjūdį.
Kitos partijos liko už 5 proc. ribos ir daugelio šiuo metu parlamente esančių partijų naujajame Seime nebeliktų. 3 proc. suaugusių šalies gyventojų rugsėjo mėnesį ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), 2 proc. - už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o apie 1 proc. rinkėjų balsų gautų partija "Jaunoji Lietuva", Liberalų ir centro sąjunga, politinė partija "Drąsos kelias" bei Krikščionių partija.
Kitas partijas palaiko maždaug apie pusę procento apklaustų gyventojų.
Beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų nurodė neketiną dalyvauti rinkimuose arba nesą apsisprendę, už ką balsuoti.
Politikos ekspertai tai, kad smulkiosios parlamentinės partijos pasitraukė iš politinės arenos, laiko natūraliu reiškiniu. Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ši tendencija pastebima ir kitų visuomenės nuomonės apklausų.
"Manau, kad tai tiesiog parodo, jog šios partijos yra mažiau matomos, veikiausiai rinkėjams trūksta aiškios pozicijos aktualiausiais šalies klausimais, nes partijos yra susitelkusios į gana siaurą klausimų ratą arba apskritai tik į vieną tematiką - ar tai būtų lenkų mažumos reikalai Lietuvoje, ar teismų veikla, ar apskritai teisingumo klausimai, plačiai apibrėžiami, kaip tai akcentavo partija "Drąsos kelias", o kitais aktualiais klausimais jų beveik nesigirdi. Spėčiau, kad tai gali būti viena iš priežasčių ir dažniausiai taip ir atsitinka su tokiomis į labai siaurą problematiką orientuotomis partijomis", - Eltai sakė politologas.
"Tos vienos dienos partijos, ypač naujos partijos, paprastai labai greitai išsikvepia", - sakė A. Krupavičius. Jis priminė pramogų pasaulio atstovo Arūno Valinsko suburtos "Tautos prisikėlimo" partijos likimą: partija sunyko, dalis narių perbėgo į kitas partijas, nebeliko rinkėjų.
Kalbėdamas apie LLRA, politologas sakė, kad šios partijos elektoratą sunku prognozuoti, iš reprezentatyvios apklausos sunku spręsti, kiek rinkėjų pasirinks šią partiją.
"Su LLRA yra daug problemų, realią politinę įtaką ir svorį ne taip paprasta prognozuoti. Paprastai būna didesnė negu rodo apklausos", - pažymėjo pašnekovas.
Į Seimą pagal apklausas nepatenkančios Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius Eltai sakė, kad rinkėjai neteisiami, jie renkasi taip, kaip atrodo geriausia, tačiau partija nesijaučia nuveikusi mažiau nei kitos. Pagrindinė priežastis, kodėl Krikščionių partija nepopuliari, anot G. Vagnoriaus, yra finansinių išteklių stoka.
"Reikia pripažinti realybę, kad šituose ir ateities rinkimuose bus balsuojama tik už blokus. Lietuvoje, kaip ir visose Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse, liks trys blokai - kairė, dešinė ir vidurio - ir jokios mažesnės, pavienės partijos jau nebeturės jokių galimybių reikšmingai dalyvauti politiniame gyvenime. Antra, nuo praėjusių metų faktiškai uždrausta mažesnėms partijoms veikti, nes joms nebeleidžiama gauti jokios finansinės paramos nei iš juridinių, nei fizinių asmenų. Kitaip tariant, finansiškai Lietuvoje uždrausta neparlamentinių partijų veikla", - kalbėjo politikas.
O Seimo "Drąsos kelio" frakcijos nariui Povilui Gyliui situacija, kai partija šmėžuoja viešajame gyvenime, o reitingai liudija priešingai, atrodo paradoksali. Seimo narys teigė apskritai turįs neigiamą nuomonę apie reitingus.
"N. Venckienė pasirodo - visos kameros. N. Venckienė parašė laišką - visi komentuoja. Kažkaip man galas su galu nesueina. Tai jeigu man sociologai paaiškintų, kaip čia yra... Susidomėjimas yra didelis. Pati istorija yra garsi, kiekvienas iš mūsų yra matomas. Tai jeigu būtų neįdomūs, sociologiniai tyrimai būtų kitokie. Bandau sau išsiaiškinti, kaip čia yra: šiaip esi įdomus, rodomas, skaitomas, o tavęs niekur reitinguose nėra. Nežinau, kaip paaiškinti, kad mes Vagnoriaus lygio", - dėstė P. Gylys. Jis pabrėžė, kad jo atstovaujama partija aktyvi, rengia įstatymų projektus.
LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis reitingų nesureikšmino. Anot jo, kitose visuomenės apklausose jo vadovaujamai partijai duodama 3-4 proc., o įtraukus neapsisprendusiuosius balsuoti, rinkimuose LLRA gali tikėtis apie 10 proc. rinkėjų palaikymo.
"Mes pastoviai gauname 3-4 proc., tai yra labai daug. Kokia šitų tyrimų konstrukcija? Pabaigoje parašyta: 20 proc. neateitų, 20 proc. nebalsuotų ir pan. Tai kodėl neįskaičiuojami tų balsai, kurie neatėjo?", - klausė LLRA lyderis.
Be to, pasak europarlamentaro, partijos populiarumą rodo ir tai, kad LLRA iš partijų daugiausiai gavo sumokėtos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 1 proc. politinėms partijoms nuo 2012 metais sumokėto pajamų mokesčio skyrė beveik 54 tūkst. gyventojų. LLRA parėmė 13109 asmenys, kurie sudaro apie 24,3 proc. visų rėmėjų, ir partijai skyrė 306 117 litų.
Seimas ir teisėsaugos institucijos vis dar nenusipelno gyventojų pasitikėjimo
Pasitikėjimo valstybės institucijomis svarstyklės tarsi užstrigo ties tomis pat padalomis: kaip ir pastaraisiais mėnesiais, labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais ir Bažnyčia, abejingumą kelia tautos išrinktieji ir teisėsaugos institucijos.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 20-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 88 proc., Bažnyčia - 70 proc. , krašto apsauga - 67 proc. , Prezidento institucija - 66 proc. respondentų.
"Sodra" pelno 57 proc., Lietuvos žiniasklaida - 56 proc., Konstitucinis Teismas - 54 proc., policija ir Lietuvos bankas - po 53 proc. , Valstybės sienos apsaugos tarnyba - 50 proc. apklaustųjų palankumą. Kiekviena iš šių institucijų pasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų. Dar dviem institucijomis - savivaldybėmis ir Valstybės saugumo departamentu - gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki.
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu. Šis rodiklis siekia 70 proc. Šiek tiek mažiau nepasitikima komerciniais bankais (65 proc.), teismais (63 proc.), prokuratūra (58 proc.), muitinėmis (57 proc.) bei Lietuvos Vyriausybe (55 proc.).
Po rugpjūčio mėnesio apklausos daugiausiai - 8 procentiniais punktais - sumažėjo gyventojų pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais krito pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnyba ir profsąjungomis, o 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių Valstybės saugumo departamentą.
Kitų institucijų vertinimas pakito nežymiai ar liko toks pat.