Baltarusijoje taip pat galima „sužinoti“, kad šiuolaikinė Lietuva neturi jokio ryšio su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK). Remiantis šiuo požiūriu, šiuolaikinė Lietuva yra klaidingai siejama su Litva: esą pastarojoje gyveno litvinai, carinėje Rusijoje pervadinti baltarusiais, tuo tarpu lietuviai neva yra tik LDK šiaurėje gyvenusių mažųjų tautų – žemaičių ir aukštaičių – palikuonys.
„Jie tarsi sako: jūs ką, galvojate, kad lietuviai – tai jūs? Ne, lietuviai – mes. Jie bando atskirti žodį „litvin“ nuo lietuvio – atseit tai dvi skirtingos sąvokos. Tai toks mažas dalykas, bet kai nuolat kartojama, tampa beveik įtikinama“, - stebėdamas tendencijas kaimyninėje valstybėje teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius, istorikas Valdas Rakutis.
Tai ne paskutinis baltarusių „atradimas“: pavyzdžiui, kai kurie Lietuvos kaimynės istorikai mano, kad 1236 metais netoli dabartinių Šiaulių baltarusiai sumušė Kalavijuočių ordiną. O kad to nepasirodytų maža, baltarusiai stato istorinius baleto spektaklius, restauruoja kultūrinį paveldą, o pernai iš privataus kolekcininko įsigijo ir LDK Statutą.
„Kokias pasekmes jų susilietuvinimas gali turėti mums? Ilgainiui užaugs karta (o gal jau užaugo), kuri manys, kad Lietuva yra kažkoks nesusipratimas ir kad Vilnių reikėtų prijungti prie Baltarusijos. Tokios nuotaikos gali būti panaudotos kokių nors Lietuvai pikta linkinčių jėgų“, - svarstė mokslininkas.
Baltarusiai neapsisprendžia – jie sovietiniai žmonės ar lietuviai
„Pas juos yra dvi siužetinės linijos: viena, sovietinė, orientuota į Antrąjį pasaulinį karą. Toks jausmas, kad karas čia vakar pasibaigė. Ir kita linija, kuri pakankamai agresyviai save sieja su Lietuva. Tarp šių dviejų siužetinių linijų egzistuoja vidinis konfliktas, bet blogiausia tai, kad jie neranda vidurio kelio, kuris būtų nuoseklus ir pagrįstas faktais. Tiek vienas, tiek kitas istorijos variantas yra iki galo neišbaigtas“, - teigė profesorius.
Kaip žinoma, A. Lukašenkai atėjus į valdžią Baltarusijoje maždaug nuo 1995 metų buvo konstruojamas prorusiškas ir prosovietinis identitetas, kurio svarbiausi aspektai: Didysis Tėvynės karas, bendradarbiavimas su Rusija, Sovietų Sąjungos palikimo išaukštinimas. Tačiau maždaug nuo 2009 metų Baltarusijoje ėmė rastis vis daugiau kalbų apie tai, kad Baltarusija yra ta pati LDK, tik kitu pavadinimu.
„A. Lukašenkos režimas stabiliai palaiko sovietinį naratyvą, bet kaip rodo publikacijos nuo 2009-ųjų metų, pastebimas netrukdymas veikti ir kitam naratyvui. Taigi šioje valstybėje vieni dalykai yra leidžiami, kiti – tiesiog nedraudžiami. LDK naratyvas yra nedraudžiamas“, - pasakojo V. Rakutis.
Ekspertai pastebi, kad LDK istorijos nusavinimas Baltarusijoje ėmė populiarėti panašiu metu, kai Baltarusija su Rusija prie Lietuvos ir Lenkijos sienos atnaujino karines pratybas „Zapad“.
V. Žirinovskis jau pareikalavo Vilnių perduoti A. Lukašenkai
V. Rakutis teigia, kad Baltarusijos noras būti vienintele LDK paveldėtoja Lietuvai itin nenaudingas dėl kelių dalykų: pirma – kyla priešiškumas tarp lietuvių ir baltarusių, nes Lietuvai LDK vietos nebepaliekama, antra – Baltarusijoje skatinamas mąstymas, kad Lietuva yra nesusipratimas, o ne valstybė, trečia – tuo gali naudotis trečiosios jėgos.
Pavyzdžiui, Rusijos liberaldemokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis šių metų rugsėjį aiškiai pareiškė, kad Vilniaus kraštas turi priklausyti Baltarusijai. Tai jis pasakė televizijos laidoje, kurioje aiškino, kad Baltijos šalys turi būti nedelsiant okupuotos, nes drįsta pritarti JAV smūgiui Sirijos Basharo al Assado režimui.
„Jeigu aš būčiau prezidentas, išsikviesčiau Latvijos, Estijos ir Lietuvos ambasadorius ir sakyčiau: „Lietuvos ambasadoriau, mes jums atidavėm Klaipėdą? Tai juk mes, per mūsų karių kraują atkovota iš vokiečių, tai Prūsija. Von, iš Klaipėdos kuo greičiau! Vilniaus kraštą atiduoti A. Lukašenkai, tai Baltarusija!“, - iš ekrano griaudėjo V. Žirinovskis.
„Problema ta, kad jų tapatybės kūrime mums vietos nėra. Todėl mes turime labai aiškiai pasakyti, reikia garsiai kalbėti, tai nėra gerai. Juk nėra visai teisinga, kai dalinamės istorija su baltarusiais, bet jie nori mus atsijoti“, - teigė Lietuvos karo akademijos prorektorius.
Problema pastebėta per vėlai
Kalbėdamas apie Baltarusijos istorinę savivoką V. Rakutis pabrėžė, kad baltarusiai yra pakliuvę į sudėtingą padėtį. Vienas vertus, jiems reikia apsibrėžti, kas jie tokie yra, iš kur kilo, kita vertus, Baltarusija yra labai izoliuota ir patekusi į rusiškos įtakos zoną.
„Mes kartais klaidingai suvokiame pačių baltarusių padėtį. Juk Minske niekas baltarusiškai nekalba. Integracija į Rusija ten yra didžiulė“, - svarstė profesorius.
„Blogiausia tai, kad tarp visų šių naratyvų mes sunkiai rastume tokį, kuriam galėtume pritarti. Todėl nerandame būdo kalbėtis“, - pridūrė V. Rakutis.
Mokslininko teigimu, analizuojant baltarusių siekį tapti LDK paveldėtoja kai kada netgi kyla šypsena, nes kai kurie „istoriniai faktai“ būna itin smarkiai abejotini.
„Vienas iš tokių faktų tokia trumpa žinutė, kaip baltarusiai sėkmingai sumušė Livonijos ordiną prie Šiaulių Tai toks kraštutinis variantas, be jokios abejonės. Jau jeigu net iš mūsų žemaičių atima lietuviškumą, tai visai. Jų teorijos labai sunkiai atlaiko bet kokią kritiką. Tarptautinėse konferencijose lenkai juos dažnai pastato į vietą, nes kai kurios teorijos būna visiškai be pagrindo. Mūsų kunigaikščiai niekaip nėra slaviški, juo labiau, kad tuo metu buvo ir slaviškų kunigaikščių. Kodėl jie tada krikštijosi katalikiškai, jeigu buvo tokie provoslaviški? Kam tas krikštas buvo reikalingas, jeigu jau buvo apkrikštyti? - klausė V. Rakutis.
Lietuvos karo akademijos prorektorius sako, jog Lietuvos visuomenė per vėlai pastebėjo Lietuvai grėsmingas tendencijas kaimyninėje valstybėje
„Tikrai prisigyvensim iš bendrataučių į rimtus priešus, o tuo pasinaudos nedraugai“, - baiminosi profesorius.