Po pateikimo projektui pritarta 60 Seimo narių buvus už, vienam - prieš, 7 susilaikius. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o jo svarstymas plenariniame posėdyje planuojamas lapkričio 26 dieną.
Šis projektas kartu su atitinkama Konstitucijos pataisa atvertų kelią rinkimuose kandidatuoti partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui.
Pagal įregistruotą projektą numatoma, kad nuo pašalinimo dienos 8 metus pašalintas asmuo negalėtų būti renkamas ar skiriamas prezidentu, Seimo pirmininku, premjeru, Seimo nariu bei ministru, o valstybės kontrolieriumi - 5 metus. Galimybės po apkaltos grįžti į teisėjų pareigas įstatymo projektas nenumato.
Konservatorius Jurgis Razma informavo, jog registruos siūlymą dėl priesaiką sulaužiusio asmens atsiprašymo ir teiravosi projektą inicijavusio R.Žemaitaičio nuomonės.
"Netrukus registruosiu pataisą, kad priesaiką sulaužęs asmuo prieš atgaudamas teisę suėjus terminui vėl kandidatuoti turėtų viešai nustatyta forma atsiprašyti tautos už priesaikos sulaužymą. Ar jūs pritartumėt tokiam pasiūlymui, kad toks aktas visgi būtų reikalingas norint toliau kaip niekur nieko kandidatuot", - sakė konservatorius.
R.Žemaitaitis sakė pritariantis tokiam pasiūlymui, o jei J.Razma parengs, galintis po juo ir pasirašyti.
R. Paksas: nesakiau, kad nesu padaręs klaidų
R. Paksas, kuriam Seimas antradienį priartino galimybę kandidatuoti rinkimuose, pripažino padaręs klaidų ir ragino pamiršti praeitį.
Europarlamentaras R. Paksas Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ paklaustas, ar jo apkaltą tebevadina sąmokslu, atsakė: „Aš niekuomet gyvenime nesakiau, kad nesu padaręs klaidų. (...) Už tas klaidas reikia mokėti vieniems skaudžiai, kitiems ypač skaudžiai.“
Laidos vedėjui pasiteiravus, ar minėtos klaidos susijusios su Juriju Borisovu ar „Žemaitijos keliais“, R. Paksas ilgai nieko negalėjo atsakyti.
„Aš tikrai pasakiau, ką norėjau pasakyti, ir manau, pakankamai daug pasakiau. (...) Nenorėčiau, kad lįstume į kažkokį konkretų dalyką“, - komentavo R. Paksas.
Konservatoriaus J. Razmos siūlymą įpareigoti priesaiką sulaužiusį asmenį atsiprašyti, R. Paksas sakė apgalvosiąs:
„Mažiausiai, ko aš norėčiau, – komentuoti ekspromtu tokius klausimus. Pamatysiu, įsigilinsiu ir priimsiu kažkokį sprendimą – tai būtų solidu.“
Seimas antradienį per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Seimas po trijų mėnesių dėl Konstitucijos pataisos turės balsuoti dar kartą.
Priėmus Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Laida „Aktualioji valanda“ transliuojama darbo dienomis 17.05 val.