Pats kandidatas savo kampanijai gali skirti viso labo 44 640 litų. Fiziniai asmenys mylimam kandidatui gali aukoti ne daugiau nei 22 320 litų ir tik tuo atveju, jei tokie pinigai neviršija 10 proc. per metus gaunamų pajamų. Dar kandidatas gali prisirankioti aukų, neviršijančių 40 litų.
Tuo tarpu ne vieną rinkimų kampaniją organizavęs ekspertas teigia, kad surengti normalios rinkimų kampanijos be 1 mln. litų, net ir D. Grybauskaitei, gali būti labai labai sunku. Jo teigimu, viena didžiųjų partijų per Seimo rinkimus žiniasklaidai išleido apie 1,5 mln. litų, tuo tarpu lėšos žiniasklaidai siekia 60-75 proc. visų kampanijos lėšų.
„Kiti pinigai išeina spaudiniams: brošiūroms, lankstinukams, padalomajai medžiagai, ženkliukams. Toliau eina telefoninės agitacijos išlaidos ir štabo išlaidos, nes regionuose turi būti koordinatoriai, patikėtiniai, agitatoriai, galų gale stebėtojai. Pavyzdžiui, kaip prezidentė surinks stebėtojus? Tik per konservatorių partiją gali susirinkti. O koks stebėtojas tau eis už dyka? Jam reikia mašina važiuoti, sėdėti visą dieną. Tarkime, jeigu yra 1000 apylinkių, tai žmogui per dieną reikia duoti 50 litų, vadinasi, minimaliai per dieną išlaidos siekia 50 000 litų. O dar per naktį reikia sėdėt ir ne po vieną žmogų, po du. Normalūs pinigai išeina“, - pasakojo savo pavardės viešinti nenorėjęs rinkimų strategas.
Rinkimų finansavimas, arba nepartinių kandidatų siaubas
Kaip DELFI sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Jonas Udris, šiuo metu pagal galiojantį Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą kandidatas į prezidentus lėšas rinkimų kampanijai gali rinkti keliais būdais.
Pirmiausia, jis gali paaukoti sau pats, tačiau auka gali siekti tik 20 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU), arba 44 640 litų.
Antras šaltinis – fizinių asmenų parama, tačiau ir ši ribojama. Vienas fizinis asmuo per rinkimų kampaniją kiekvienam kandidatui gali paaukoti ne daugiau nei 10 VMDU, arba 22 320 litų. Tačiau bendra vieno žmogaus paaukota suma visiems kandidatams negali viršyti 10 proc. praėjusių metų pajamų.
Trečias šaltinis – mažosios aukos, siekiančios iki 40 litų. Pagal įstatymą, mažas aukas galima aukoti telefonu, internetu, banko pavedimu ir kitomis priemonėmis, leidžiančiomis finansavimo kontrolę vykdančioms institucijoms nustatyti, kas aukoja. Todėl aukoti iš „Pildyk“ ar „Ežio“ kortelės negalima.
Ketvirtoji pinigų upė gali tekėti iš politinių partijų. Kandidatus į prezidentus gali finansuoti politinės partijos, o jų aukos nėra ribojamos.
Finansiniai spąstai D. Grybauskaitei
Kadangi kandidatų finansavimas labai apsunkintas, prezidentė patenka į spąstus: ji politinių partijų paramos kratosi, pati negalės skirti itin daug lėšų, tad beliks kreiptis į fizinius asmenis. Tačiau surasti žmonių, kurie turės finansinių galimybių paaukoti po 22 320 litų, lengva irgi nebus.
D. Grybauskaitei taip pat bus strategiškai svarbu išvengti nepageidaujamų asmenų aukų, kad nekiltų skandalas, koks kilo po 2002 metų rinkimų, kai Rolandui Paksui pralaimėjusio Valdo Adamkaus rinkimų skolas apmokėjo su Viktoru Uspaskichu susiję asmenys.
„Kaip ji pirks banerius, televizinę reklamą? Ar ji išvis to nedarys? Bet jeigu ji absoliučiai pradės politikuoti prezidento pozicijoje, bus negerai, negali to absoliučiai išnaudoti rinkimų kampanijai...“, - svarstė rinkimų strategas, Lietuvoje organizavęs ne vieną kampaniją.
Pašnekovo teigimu, be 1 mln. litų, rinkimų kampanijos Lietuvoje nesuorganizuosi, net jeigu politikas yra toks žinomas kaip D. Grybauskaitė. Vienintelė išeitis nepartiniam kandidatui, jo nuomone, politinių partijų parama.
„Kalbant apie pinigus, įstatymas jai nepalankus: jis palankus partijoms ir partiniams kandidatams, nes yra valstybinis finansavimas. Partijos gauna nemažus pinigus, todėl savo kasose jos turi lėšų. Tačiau prezidentė neturi savo partijos. Ji gi iš biudžeto negauna pinigų, jai reikės rinkti pinigus ir pinigų susirinkti jai bus sudėtingiau negu partijoms“, - sakė rinkimų strategas.
Kurie kandidatai D. Grybauskaitei naudingi, kurie – žalingi?
Kalbėdamas apie ir rinkimų kampanijos organizavimą, pašnekovas pabrėžė, kad pareigas einantis prezidentas paprastai nieko nedarydamas gali surinkti apie 30 proc. balsų. Tokio kiekio balsų užtenka patekti į antrą turą, tačiau antrajame ture labai sunku mobilizuoti kitų kandidatų, nepatekusių į antrą turą, rinkėjus.
Pašnekovo pasakojimu, kandidatui į prezidentus neužtenka mobilizuoti tik dešiniuosius ar tik kairiuosius rinkėjus, jam reikia viso spektro balsuotojų. Todėl antrajame ture labai svarbu apskaičiuoti, su kuo nepalankiausia susikauti – toks priešininkas turi būti pašalintas.
Todėl D. Grybauskaitės tikslas, anot rinkimų stratego, arba laimėti pirmajame ture, arba antrajame susikauti su sau palankiu kandidatu.
„Ji labai bijo antro turo“, - sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad pirmajame ture D. Grybauskaitei palanku, kad būtų kuo mažiau kandidatų – taip neišsibarsto rinkėjų balsai.
„D. Grybauskaitei geriau – kuo mažiau kandidatų. Bet jeigu socdemai iškeltų, pavyzdžiui, Zigmantą Balčytį, Darbo partija – Artūrą Paulauską arba Loretą Graužinienę, „Tvarka ir teisingumas“ – Valentiną Mazuronį, liberalai – Eugenijų Gentvilą, savarankiškai išsikelia Linas Balsys, kiek girdėjau, planuoja keltis Stanislovas Buškevičius, iškels ką nors valstiečiai, lenkai – Valdemarą Tomaševskį, tai visi gaus po savo 5-10 proc. balsų ir tikrai bus antras turas. O D. Grybauskaitei tai nepalanku“, - aiškino rinkimų strategas.
A. Butkevičius nekandidatuos, Z. Balčyčio prezidentė bijotų
Pašnekovo teigimu, D. Grybauskaitei būtų visai naudinga, jeigu socialdemokratai iškeltų premjerą Algirdą Butkevičių arba Vytenį Andriukaitį, nes pastarojo elektoratas gana siauras, o A. Butkevičius užima jautrias pareigas vykdomojoje valdžioje. Savo teiginį pašnekovas grindžia sociologiniais tyrimais, tačiau nenorėjo pasakyti, kas juos užsakė.
„V. Andriukaitis palankus dėl to, kad jis Lietuvoje turi siaurą bazę, už jį balsuos ta socialistinė bazė, bet norint laimėti prezidento rinkimus neužtenka vien kairės, reikia ir centro, ir truputį dešinės. D. Grybauskaitė praėjusius rinkimus laimėjo, nes paėmė visą dešinę – konservatorius, liberalus – bei socialdemokratų elektoratą“, - aiškino rinkimų ekspertas.
„A. Butkevičiaus dalyvavimas jai palankus dėl to, kad jis užima postą vykdomojoje valdžioje. Iš vykdomosios valdžios pozicijos niekas nėra laimėjęs prezidento rinkimų. Atrodo, kad yra administracinis resursas, gauna eterio, gauna mašiną važinėti po kaimus, merai pasitinka, žmonės mato, bet vykdomojoje valdžioje reikia spręsti problemas. O ką dabar daro prezidentė, sakydama „Tu neatpiginai šilumos“, „Dėl tavęs elektra per brangi“, „Dėl tavęs sūrelių rusai nebevalgo“, „Mūsų furistai stovi prie sienos, tu kaltas“. Tas badymas pirštu labai primena, kaip ji iš Briuselio badė Gediminui Kirkilui“, - pridūrė pašnekovas.
Pasak jo, tokia „badymo pirštu“ strategija didina pačios D. Grybauskaitės populiarumą. Be to, pašnekovas taip pat pažymi, kad būnant vykdomojoje valdžioje labai lengva įsivelti į skandalus, todėl ši pozicija yra nepatogi.
Rinkimų technologijas išmanantis ekspertas, be kita ko, aiškina, kad A. Butkevičiaus kandidatavimas yra naudingas ne tik D. Grybauskaitei, bet ir paties politiko priešams, nes jeigu per rinkimų kampaniją jis konfrontuos su prezidente, ši laimėjusi prezidento rinkimus ir Vyriausybei grąžinus įgaliojimus gali sužlugdyti tolesnę A. Butkevičiaus karjerą.
Pagal Konstituciją, išrinkus prezidentą, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus. D. Grybauskaitė gali pasinaudoti šia situacija ir nutarti skirti naują ministrą pirmininką bei siūlyti jam formuoti naują ministrų kabinetą.
„Po tokios pusmečio konfrontacijos, labai įdomu, ar ji pasakytų, kad jai tinka A. Butkevičius ir naujo nereikia. Socialdemokratai tada siūlys tą, kuris bus palankesnis prezidentei, bet ne A. Butkevičių. Ir A. Butkevičius išskris iš ministro pirmininko pareigų, tada – iš partijos pirmininko posto ir važiuos į Vilkaviškį, savo vienmandatę“, - juokaudamas aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, D. Grybauskaitei būtų blogiausia, jeigu socialdemokratai iškeltų Zigmantą Balčytį. Kita vertus, jai būtų naudinga, jei Z. Balčytis būtų bendras kandidatas nuo socialdemokratų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“, nes, kaip minėta, kuo mažiau kandidatų – tuo naudingiau D. Grybauskaitei.