Tautodailininkas medžio drožėjas Eduardas Titas iš Miežiškių miestelio tuoj baigs nedidukę, nė metro nesiekiančią ąžuolinę skulptūrą, įprasminsiančią į beviltišką padėtį atsidūrusios septyniolikmetės viltį išgyventi.
Pašventintas liepsnų apimtas ąžuolinis angelas, rankomis užsidengęs akis, bus įkeltas į medį, augantį ten, kur prieš mėnesį pranešimą gavę pareigūnai surado liepsnų apimtą automobilį, o jo bagažinėje – negyvą merginą.
Iš Panevėžio krašto tautodailininkų sąjungos pirmininko išgirdęs, kad artimieji nori įamžinti Evelinos mirties vietą, E. Titas tvirtina nė akimirkos nesuabejojęs. Kai po valandos tautodailininkų vadovas perskambino pasitikslinti, ar drožėjas tikrai sutinka su tokiu pasiūlymu, E. Titas jau darbavosi prie angelo kontūrų.
„Visas išėjo spontaniškai. Tik išgirdau, kad nužudytosios mergaitės artimieji ieško medžio drožėjo, mintyse jau mačiau būsimą kūrinį. Mečiau dirbtuvėse įpusėtą trijų metrų skulptūrą ir ėmiausi angelo“, – „Sekundei“ pasakojo E. Titas.
Droždamas laistė ašaromis
Tautodailininkas pripažįsta, kad šis darbas jį tarsi pakerėjo – skulptūrai išdrožti pakako vos keleto dienų. Prie angelo palinkęs menininkas neskaičiavo nei laiko, nei pinigų – E. Titas kategoriškai atsisakė priimti iš Evelinos artimųjų atlygį.
„Esant tokiai situacijai man nepakiltų ranka paimti pinigus“, – kalbėjo tautodailininkas.
Evelinos šeima dar neturėjo progos pamatyti E. Tito sukurto angelo. Drožėjas viliasi, kad į kūrinį įdėjus tiek širdies, jis negalės nesujaudinti.
Nužudytosios menininkas nepažinojo, tačiau drožiant angelą jo neapleido mintys apie iki paskutinės gyvenimo akimirkos nepasidavusią mergaitę.
„Aš vyras, bet ir man kraupu pagalvojus, ką turėjo išgyventi nepilnametė. Man taip ir stovi prieš akis jos, iš paskutiniųjų kovojančios ir nepasiduodančios, vaizdas“, – sakė E. Titas.
Menininkas neslepia, kad kurdamas angelą nepajėgė suvaldyti emocijų – ne kartą prapliupo ašaros, o sielą draskė klausimas, kiek gali sužvėrėti šitaip su mergaite pasielgę žmonės.
Evelinos artimieji lenkia galvą prieš drožėją, atsiliepusį į jų skausmą.
„Jei mūsų nelaimės sukrėstas žmogus iš geros širdies ką nors daro dėl mano dukrytės, tai turi būti gražu ir šventa. Jaučiu, kad E. Titas dirba iš visos širdies. Mūsų šeima didžiuojasi savo vaiku – už savo šauksmą į gyvybę ji verta angelo“, – drožėjui dėkinga nužudytosios mama Ilona Kielienė.
Akistata su žudiku
Evelina – antra nužudytoji, kurios mirties vietą įamžins E. Tito drožinys.
Miežiškiečio darbas – mergaitė su gėle rankoje ir gėlių vainiku ant galvos – kraupią dramą mena ir Kelmės rajono Užvenčio parke.
Tąkart skulptūrą mirusiam vaikui užsakė ne artimieji, o parko savininkas, sumanęs jai pastatytą sukrypusį kryžių pakeisti meno kūriniu. Šis užsakymas E. Titui įstrigo dėl keisto sutapimo.
„Statant skulptūrą priėjęs vyriškis manęs paklausė, kas čia bus. O vėliau paaiškėjo, kad jis ir buvo tas žudikas“, – pasakojo tautodailininkas.
Mergaitės gyvybę parke nutrūko, kai jai peilį suvarė asocialus ir, matyt, nestabilios psichikos vyras, įširdęs ant jį erzinančių vaikų.
Gelbėtojais susidomėjo ir STT
Nors nuo Evelinos žūties praėjo mėnuo, valdžios institucijos tebeieško, kas kaltas, kad nebuvo nustatyta pagalbos telefonu besišaukiančios merginos buvimo vieta.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, baigęs tarnybinį patikrinimą Bendrajame pagalbos centre, nusprendė organizuoti jo vadovui Artūrui Kedavičiui neeilinę atestaciją.
Departamento vadovas Remigijus Baniulis pareiškė, kad A. Kedavičius ne tik neieškojo, kaip spręsti problemą, bet netgi galbūt galvojo, kaip atsisakyti telefono be SIM kortelės nustatymo paslaugos.
A. Kedavičius tvirtina padaręs viską, kad prieš dešimtį metų įkurtas BPC funkcionuotų taip, kaip žadėta, tai yra netgi skambinant telefonu be SIM kortelės būtų nustatyta buvimo vieta.
„Kas kaltas, buvo įvardyta pačią pirmą dieną po tragedijos. O dabar patikrinimą atlikusi komisija turi sprendimą įteisinti. Kai manęs klausia, ar tikrai viską padariau, atvirai sakau, kad visko padaryti neįmanoma. Bet aš padariau viską, ką galėjau“, – tvirtino A. Kedavičius.
Anot jo, kad BPC nepajėgus nustatyti telefono be SIM kortelės buvimo vietos, Vidaus reikalų ministerijai neturėjo būti paslaptis ir iki tragedijos Panevėžio rajone.
Apie BPC problemas jis teigia nuolat informuodavęs savo vadovybę – ministerijos Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą.
„O tai, kad aš nėjau į žiniasklaidą ir nešaukiau, kai mane kaltina... Statutiniam pareigūnui taip elgtis nedera“, – teisinosi A. Kedavičius.
Dėl tolesnio vadovavimo BPC A. Kedavičius teigia svarstantis įvairias galimybes. Tarp jų – ir atsistatydinimo.
Dėl Bendrojo pagalbos centro veiklos ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tyrimas pradėtas įtariant, kad dėl atsakingų pareigūnų kaltės nebuvo užtikrintas deramas skambinančiojo numeriu 112 vietos nustatymo duomenų teikimas.
Aiškinasi operatoriai
Ar mobiliojo ryšio operatoriai įvykdė visus duomenų perdavimo reikalavimus, kai bagažinėje vežama mergina šaukėsi pagalbos, tebesiaiškina Ryšių reguliavimo tarnyba.
Ji tikina, kad visi mobiliojo ryšio operatoriai yra sudarę sutartis su Bendruoju pagalbos centru, o skambinančiojo buvimo vietos duomenis centrui turi siųsti net ir tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti numerio. Kaip vykdomi šie įsipareigojimai, dabar bandoma nustatyti.
Tirti mobiliojo ryšio operatorių veiksmus pradėta paaiškėjus, kad kažkuris iš jų BPC galbūt nesuteikė reikiamos informacijos apie telefonu be SIM kortelės skambinusios merginos buvimo vietą.
Įtariamieji kaltės kratosi
Dėl septyniolikmetės Evelinos išprievartavimo, nužudymo ir bandymo nuslėpti kraupų nusikaltimą įtarimai pareikšti panevėžiečiui Juliui Jakubaičiui ir rajono gyventojui Devidui Antanaičiui. Abu įtariamieji sulaikyti trims mėnesiams.
Nė vienas iš jų savo kaltės nepripažįsta.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio Panevėžio apygardos prokuroro Donato Skrebiškio teigimu, įtariamųjų pozicija nesikeičia nuo tyrimo pradžios.
„Išsiaiškinti aplinkybėms paskirta įvairiausių, ir medicininių, ir biologinių, tyrimų“, – teigė prokuroras.