„Aš manau, kad negali (generalinis prokuroras dirbti), ir gaila, kad premjeras vėl pakeitė nuomonę, nes jis visada laikėsi tos pačios pozicijos. Galvoju, kad galbūt įtakos premjerui daro ir prezidentės laikysena“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Darbo partijos deleguota parlamento vadovė.
Ji tikino, kad Darbo partijos nepasitikėjimas prokuroru susijęs ne su vadinamosios "juodosios buhalterijos" byla, bet su pačių prokurorų kritika sistemai.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė projektui, kuriuo siūloma prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti generalinį prokurorą.
Projektą parėmė Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, partijos "Tvarka ir teisingumas", "Drąsos kelio" partijos frakcijų nariai, pusė Socialdemokratų frakcijos narių. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Prieš balsavimą socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad generalinis prokuroras turėtų likti pareigose.
"Aš manau, kad šitas prokuroras padarė tam tikras išvadas ir jisai tikrai turėtų toliau likti savo darbe", - LRT radijui sakė A.Butkevičius.
Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Prezidentė tvirtai remia D.Valį.
Pasisakė dėl A. Pabedinskienės
Seimo pirmininkė interviu taip pat kalbėjo apie deleguotus DP ministrus. Pasak jos, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei kyla sunkumų einant šias pareigas, tačiau pabrėžia, kad ministrę delegavusi Darbo partija (leiboristai) pirmiausiai bandys spręsti bet kuriam jų ministrui kylančias problemas, ir tik tuomet svarstys galimą jų keitimą.
"Kiek turiu medžiagos, be abejo, reikia padėti ministrei, jai yra sunku atvykus į Vilnių, patekus į patį aukščiausią valstybės valdymo organą. Taip, sunku, natūralu, kiekvienam būtų sunku, mūsų visų pareiga jai padėti, o po to žiūrėsime, kaip seksis, (...) dar anksti spręsti", - trečiadienį "Žinių radijui" sakė L. Graužinienė.
Seimo Pirmininkės ir laikinosios Darbo partijos (leiboristų) vadovės L. Graužinienės teigimu, bet kokiu atveju A. Pabedinskienės ar kitų "darbiečių" ministrų likimą spręs ne ji, o įgalioti partijos organai.
"Praktiškai sprendžia tuos klausimus tas (partijos - ELTA) organas, kuris juos tvirtino teikiant į postą, tai mažų mažiausia taryba", - teigė Seimo Pirmininkė.
ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna iki trečiadienio turėjo pateikti L. Graužinienei informaciją apie tai, kokius darbus nuveikė, dėl kokių priežasčių vėluojama juos atlikti.
Apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministro keitimą praėjusią savaitę kalbėjo buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jis pripažino, kad partijos taryboje buvo keliamas A. Pabedinskienės klausimas, tačiau pažymėjo, kad sprendimas nepriimtas.
"Taryba suteikė įgaliojimą valdybai poreikiui esant svarstyti ir priimti sprendimus. Tai reiškia, kad sprendimas nėra priimtas. Tik tarybos lygmenyje buvo aptartas Darbo partijos deleguotų ministrų darbas", - naujienų agentūrai ELTA sakė V. Uspaskichas.
Pasak "darbiečio", partijos taryboje buvo kalbėta apie visų partijos deleguotų ministrų darbą, kaip jis atitinka Darbo partijos ir Vyriausybės programos nuostatas.
Tuo metu Premjeras Algirdas Butkevičius A. Pabedinskienei priekaištų neturėjo.
"Vyriausybės kabinete dirbame darniai. Ji labai iniciatyvi, labai stengiasi, labai kruopšti, įgijo nemažai įgūdžių", - socialinės apsaugos ir darbo ministrę apibūdino A. Butkevičius.
Dėl AE būtų galima atlikti didelę apklausą
L. Graužinienė radijo interviu trečiadienį taip pat kalbėjo apie atominės elektrinės perspektyvas. Ji pareiškė, kad dėl naujos atominės elektrinės statybos ateityje būtų galima atlikti didelės apimties apklausą.
Patariamajame referendume pernai gyventojai nepritarė elektrinės statybai, bet naujoji Vyriausybė nusprendė tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl projekto įgyvendinimo.
"Kai turėsime dėl konkretaus projekto konkrečius skaičiavimus, labai aiškiai pasakysime žmonėms, ir galbūt dar vienokia ar kitokia forma paprašysime išreikšti savo nuomonę, nebūtinai galbūt ir referendumu, galima padaryti labai didelės apimties apklausą", - Žinių radijui sakė Darbo partijos deleguota parlamento vadovė.
Atominės elektrinės projekto perspektyvas trečiadienį aptars Vyriausybė, kitą savaitę šiuo klausimu bus rengiama diskusija Seime.
Verslo santykiai su Rusija turi būti suderinti politikų
L. Graužinienė pripažįsta, jog verslo santykiai su Rusija pirmiausia turi būti grįsti gerais politiniais santykiais. Anot jos, Rusijos taikytos ribojimo priemonės Lietuvos verslininkams yra politinių aktualijų atspindys.
„Visa problema yra politikoje. Be abejo, mūsų pirmininkavimas Europos Tarybai, ir mūsų Rytų partnerystės programa nesušildo santykių (su Rusija. - ELTA) ir jie yra gana įtempti. (...) Akivaizdžiai duodama suprasti, kad turi kalbėtis politikai. Politikų pokalbio nėra. Šiandien (trečiadienį.- ELTA) Prezidentė kviečiasi mūsų ministrus ir galbūt jie priims vieną ar kitą sprendimą kalbėtis aukščiausiu lygmeniu", - interviu „Žinių radijui" sakė ji.
L. Graužinienės teigimu, šiuo metu tik šalies verslininkai vykdo derybas su Rusija. O to, anot jos, neužtenka.
„Kiek teko girdėti, yra dedamos visos pastangos, bet kalba eina tik įmonių lygmeniu", - sakė ji.
Seimo Pirmininkė supranta, kad griežti Rusijos veiksmai šalies verslo atžvilgiu neišvengiamai atsilieps visos valstybės finansinei situacijai.
„Visa šita blokada, pagal skaičiavimus, ketvirtąjį ketvirtį jau net gana ženkliai atsilieps ir šalies biudžetui", - kalbėjo L. Graužinienė.
Parlamento vadovė mano, jog, norint pagerinti prekybinius Lietuvos ir Rusijos santykius, būtina užmegzti konstruktyvų dialogą.
„Mano nuomone, nusileisti ir tarnauti tikrai nereikia. Reikia racionaliai spręsti klausimus. Bendravimas dar nereiškia nusileidimo ar savo reikalavimų menkinimo", - teigė ji.