J. Lewonig DELFI papasakojo apie trečiadienį pristatomą dvikalbę knygą „Lietuva ir Austrija. 2500 metų santykių istorija. Chronologinė apžvalga“, joje vokiečių ir lietuvių kalbomis aprašomus dviejų šalių saitus, ir apie savo asmeninį prisirišimą prie Lietuvos.
Gintarai keliavo austrėms, Habsburgaitės – Lietuvos kunigaikščiams
„Man buvo labai netikėta, kad tie ryšiai siekia taip toli. Ir tai nėra spėjimas – yra įrodymų, kad dar 500 m. prieš Kristų Austrijoje moterys puošėsi Baltijos jūros gintarais“, - ji pasakoja apie knygoje aprašomus Haleino keltų muziejaus eksponatus, rastus Diurnberge prie Zalcburgo.
Kitas vėlesnio bendradarbiavimo pavyzdys – į Vilniaus universitetą 1579 m. paversta jezuitų kolegija, kur mokslu rūpinosi ir jėzuitai, mokytojai iš Austrijos.
Gilinantis į bendrą šalių istoriją autorei buvo netikėta, kad tarp tuometinės Austrijos ir Lenkijos-Lietuvos buvo suporuota tiek kilmingųjų. Net aštuonios Habsburgaitės buvo nutekintos į Rytus ir tapo Lietuvos didžiosiomis kunigaikštienėmis. Taigi ne tik Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero motina Elžbieta buvo Habsburgaitė. Tarp Habsburgų ir Jogailaičių būta ir dar kitokių politinių ir meilės dramų.
Ji atkreipia dėmesį, kad kai dar ir dabar dažnai Vakarams atrodo, jog Lietuva yra kažkur toli, todėl jai skiriama mažiau dėmesio, norisi priminti istoriją. Tamprūs ryšiai egzistavo jau prieš šimtus metų, kai diplomatui Sigismundui Herbersteinui nuo Vienos iki Vilniaus nukakti prireikdavo apie 43-53 dienų, o ne vos poros skrydžio valandų.
Lietuvoje austriškų pėdsakų ieškantiems smalsuoliams J. Lewonig pataria nueiti į po Šv. Kazimiero koplyčia esantį mauzoliejų, kuriame ilsisi Elžbieta Habsburgaitė, apžiūrėti meistrų iš Austrijos kurtus VU Šv. Jonų bažnyčios fasadus. Austrijoje vienas ryškiausių lietuviškų pėdsakų – Insbruko rūmų bažnyčioje stovinti skulptūra Jogailos dukterėčios Cimburkos Mazovietės, ištekintos už Habsburgo ir į pasaulį paleidusios sūnų Friedrichą III, kuris pirmasis iš Habsburgų tapo šv. Romos imperijos imperatoriumi.
M.Golovatovo aferos nelietė
Chronologinė apžvalga, kurioje analizuojami ir Antrojo pasaulinio karo padariniai abiem valstybėms, taip pat minimi ir vieni iš naujausių sutapimų, kaip antai Vilniaus ir Austrijos miesto Linco paskelbimas Europos kultūros sostinėmis 2009 m. Knyga baigiama muzikiniu akordu – paminint nuo 2013 m. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje skambančius austriškus koncertinius vargonus.
Žurnalistė pasakojo, kad per eilę metų vis užklysdavo ant kokių austriškų pėdsakų Lietuvoje ir lietuviškų Austrijoje, tačiau norint surašyti kuo tikslesnę chronologiją teko nemenkai paplušėti, daug konsultuotis su Lietuvos ir Austrijos istorikais.
„Sudėtinga tiksliai apibrėžti, kas yra austras, kas yra lietuvis. Tai paralelinė problema praeityje buvusių didelių valstybių. Rašydama knygą bandžiau neišklysti iš dabartinių valstybių teritorijų, tačiau tai ne visada pavykdavo“, - pasakoja knygos autorė.
Knyga „Lietuva ir Austrija. 2500 metų santykių istorija. Chronologinė apžvalga“ yra antrasis žurnalistės kūdikis. Pirmasis – 2011 m. pasirodžiusi panaši knyga apie Šveicarijos pėdsakus Lietuvoje. Rygoje esančios šveicarų ambasados paskatinta J. Lewonig ėmėsi ją rašyti, o po to gavo paraginimų imtis Austrijos ir Lietuvos saitų.
Į Lietuvą bėgo nuo Vienos kalėdinės psichozės
Pačios knygos autorės asmeniniai saitai su Lietuva pradėjo pintis 1996 m., kai ji pirmą kartą atvyko į mūsų šalį dirbti žurnaliste.
Kilusi iš Graco apylinkių J. Lewonig studijuoti atvyko ir dvidešimtmečiui gyventi liko Vienoje, kur vis dar turi butą, tiesa, šiuo metu išnuomotą. Kodėl visgi gyvenimu pulsuojančią Vieną iškeitė į Vilnių?
Tąkart ji būdama laisvai samdoma žurnaliste susigundė galimybe vykti dirbti tuomet Baltijos šalyse leistame vokiškame leidinyje „Baltische Rundschau“ (Baltijos šalių apžvalga). Tai nebuvo viliojantis uždarbis, greičiau darbas labdaringais tikslais, tačiau nuotykiams ir pasaulio pažinimui prioritetą teikiančiai sielai – pats tas.
Nuo tada ji ruošia reportažus iš visų Baltijos šalių ir Austrijos žiniasklaidos priemonėms. Kažkurį laiką pagyvena Estijoje ir Latvijoje, tačiau taip vadinamas namų ilgesys ją vis sugrąžina į Vilnių. Nors tikrųjų namų čia neturi, nuomojasi kambarį pas vieną pensininkų porą. „Man namai yra ten, kur jaučiuosi gerai“, - sako ji ir paaiškina, kad neprisiriša prie daiktų ir neturi tikslo praturtėti, todėl gali elgtis pagal ūpą ir nuolat keliauti.
Knygoje J. Lewonig pristatoma kaip žurnalistė, kuri susižavėjimo paskatinta pasirinko darbą ir gyvenimą Baltijos šalyse. Paprašyta patikslinti, ji paaiškina: „Mane žavi tie pokyčiai, kuriuos stebiu. Čia vyksta tiek daug, nebūtinai viskas pozityvu, tačiau vyksta. Senojoje Austrijoje virsmo daug mažiau.“
J. Lewonig dvikalbė knyga „Lietuva ir Austrija. 2500 metų santykių istorija. Chronologinė apžvalga“ bus pristatoma spalio 16 d., trečiadienį, 17.30 val., Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. Renginys vyks vokiečių ir lietuvių kalbomis. Renginio metu bus galima įsigyti knygą, kurią įprastai galima užsisakyti elektroniniu laišku, kurį reikia siųsti adresu: 2-500@gmx.net.