Pagal šią pataisą Konstitucijos 74 straipsnis būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".
Po pirmojo svarstymo už tokią Konstitucijos pataisą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 20 parlamentarų. Už pataisą vieningai balsavo valdantieji socialdemokratai, "tvarkiečiai", "darbiečiai", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, taip pat opozicinės "Drąsos kelio" partijos frakcijos nariai. Buvo prieš arba susilaikė opoziciniai konservatoriai bei liberalai, išskyrus po vieną iš kiekvienos frakcijos balsavusį "už".
Toliau Seimas ne anksčiau kaip po 10 dienų pradės Konstitucijos pataisos pirmojo priėmimo procedūrą.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai per priėmimą du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Taip pat Seimas antradienį balsavo dėl Konstitucijos komisijos pasiūlytos formuluotės, kuri į Konstituciją siūlė įrašyti konkrečią sankciją - kad po apkaltos į Seimą būtų draudžiama kandidatuoti 8 metus, tačiau jai nepritarta.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) spręsdamas dėl kandidatavimo po apkaltos galimybių nusprendė siūlyti minimalią Konstitucijos pataisą. Jei Seimas priims minimą Konstitucijos pataisą, konkrečias sankcijas dar turės nustatyti priimdamas atitinkamus konstitucinius įstatymus.
Naujam konstitucinio įstatymo projektui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys, o norint keisti ar pildyti esamą konstitucinį įstatymą reikia, kad už projektą balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Tuo tarpu eiliniai įstatymai priimami paprasta Seimo narių dauguma, tik reikalaujama, kad iš viso balsavime dalyvautų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Sprendimą minimaliai keisti Konstituciją komitetas argumentavo tuo, kad yra kelios pareigybės, iš kurių pašalinama per apkaltą, ir skirtingoms pareigybėms galėtų būti taikomos skirtingos sankcijos.
"Vadovaujantis proporcingumo principu, apribojimo pobūdis pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka turėtų būti diferencijuotas atsižvelgiant į siekiamų užimti pareigų svarbą ir specifiką, kas Konstitucijos tekste būtų sunkiai įmanoma, siekiant minimalaus įsikišimo į jos tekstą", - pataisą pristatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Opozicinių konservatorių frakcijos vardu kalbėjęs Jurgis Razma sakė, jog frakcija negali pritarti tokiai pataisai, kai nežinoma, kokios konkrečiai sankcijos būtų nustatytos pašalintiems per apkaltą. Pasak J.Razmos, kartu su Konstitucijos pataisos projektu Seimo TTK iš karto turėjo teikti ir atitinkamų konstitucinių įstatymų projektus.
"Šiuo metu pateikta abstrakti Konstitucijos pataisa, kuri nepasako, kiek metų, kokios sąlygos būtų asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, draudžiama kandidatuoti. Mūsų frakcija abejoja, ar galima pritarti projektui, kuris visiškai neaiškus. Dabar mes galime tik fantazuoti, kaip gali atrodyti tas reikalingas konstitucinio įstatymo projektas", - sakė J.Razma.
"Tvarkiečių" seniūnas Petras Gražulis pasisakydamas už pataisą kartojo partijos poziciją, jog pašalinant R.Paksą iš prezidento posto per apkaltą "buvo įvykdytas perversmas".
Jis taip pat ragino balsuoti už pataisą, nors kartu sakė, kad sprendimas dėl R.Pakso galimybių kandidatuoti yra vilkinimas. "Iš dalies vilkinamas tas klausmas, nenorima spręsti, nenorima, kad artėjančiuose prezidento rinkimuose dalyvautų R.Paksas. Bet manau, kad reikia pasirinkti bent tokį kelią ir ieškoti išeities ir įvykdyti EŽTT sprendimą, o ne trypčioti vietoje", - sakė P.Gražulis.
Už pataisą kalbėjęs "darbietis" Kęstutis Daukšys sakė, jog "visi turi balsuoti už", o prieš bus nebent tie, "kurie nori kerštauti". Prieš pataisą pasisakiusi "Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė retoriškai klausė, kelis kartus būtų galima sulaužyti priesaiką, o praėjus numatytai sankcijai vėl pretenduoti į pareigas.
"Aš pasigedau nuostatos, iki kiek kartų bus galima Konstituciją pažeisti ir priesaiką sulaužyti? Vėl ją laužai, vėl nueina nustatyti apribojimai po apkaltos, vėl ją laužai, manau, čia daug neapgalvotų dalykų", - sakė Seimo narė.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus, tačiau svarstyti į plenarinių posėdžių salę grįžo TTK siūlomas variantas. Projektą irgi svarsčiusi papildoma paskirta Konstitucijos komisija savo variante siūlė po apkaltos drausti kandidatuoti 8 metus, ir sankciją įrašyti į Konstituciją, jam nepritarta.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.