„Turime skeptrą, tačiau nėra įrodymų, kad tai tas pats skeptras. Kol kas tiksliai neaišku. Padaryta jo kopija, ji egzistuoja. Tegu viskas taip ir lieka. Pagal įstatymą, visa tai priklauso Rusijai, reikia imtis kitų reikalų“, – sakė M. Piotrovskis interviu DELFI per parodos „Fluxus: Rusijos istorijos atlasai“ atidarymą Ermitaže.
Esamais duomenimis, kai XIX a. pradžioje carinė valdžia uždarė Vilniaus universitetą, rektoriaus skeptrą, universiteto valdžios garbės ir autonomijos simbolį, išvežė į Rusiją ir jis atsidūrė Ermitažo kolekcijoje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, šalies valdžia bandė susigrąžinti skeptrą, deja, nesėkmingai.
Kad skeptras yra Sankt Peterburge, neabejoja VU rektorius Benediktas Juodka. Jis teigia gavęs iš Ermitažo laišką, kuriame rašoma, kad muziejuje yra trys skeptrai. Vienas iš jų labai panašus į VU skeptrą, o tai, kad skiriasi duomenys apie svorį, nesvarbu, įsitikinęs B. Juodka. Anksčiau mintį, jog į Rusijos muziejaus lobynus turėtų būti įleisti lietuvių mokslininkai, sakė ir buvęs Lietuvos ambasados Rusijoje kultūros atašė Faustas Latėnas.
M. Piotrovskio teigimu, tarp Rusijos ir Lietuvos vyksta mokslinis bendradarbiavimas, o nemalonias temas iškelia politikai ir žurnalistai. Savo mintį jis pagrindė Vokietijos pavyzdžiu.
„Neseniai atidarėme parodą „Bronzos amžius. Europa be sienų“ – rusų ir vokiečių mokslininkų darbų rezultatą. Atvyko Angela Merkel, ir staiga įsikišo vokiečių politikai ir žurnalistai – ėmė rašyti straipsnius apie tai, kaip ji drįsta ir panašiai, ir viską sugadino. O mokslininkai iš tiesų kartu dirba, su vokiečiais viskas suderinta“, – sakė jis.
Ermitažo direktorius pripažino, kad restitucijos klausimais su Vokietija yra problemų, tačiau su Lietuva jų beveik nėra.
Rugsėjo 20 d. Sankt Peterburge, Ermitaže atidaryta paroda „Fluxus: Rusijos istorijos atlasai“, kurioje eksponuojami darbai dailininkių, įvairiais laikotarpiais dalyvavusių Fluxus judėjime. Parodos atidaryme dalyvavo ir vienas iš judėjimo pradininkų 90 m. Jonas Mekas.
„Manau, tai nuostabu, kad išeiviai iš Europos sukūrė šį puikų reiškinį – paskutinį avangardo judėjimą XX a., jis visiškai netikėtai buvo sukurtas JAV. Visada stengiamės, kad parodos Ermitaže būtų į nieką nepanašios, šiuo atveju tai visiškai pavyko, prie to prisidėjo ir pavadinimas – „Fluxus: Rusijos istorijos atlasai“, – interviu DELFI sakė Ermitažo direktorius.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai labai reikšmingas kūrybinis bendradarbiavimas tarp dviejų valstybių, ir išsakė viltį, jog greitai Ermitaže bus atidaryta garsaus lietuvių dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda.