Dar iki komisijos posėdžio jai buvo pateikta policijos filmuota medžiaga iš P. Gražulio sulaikymo. Posėdžio eigoje šis įrašas parodytas viešai.

Policijos filmuotoje medžiagoje matyti, kaip P. Gražulis su Kauno politiku Stanislovu Buškevičiumi žygiuoja eitynių teritorijos link. Pareigūnų nepraleistas P. Gražulis klausė, kokiu pagrindu jis su bendražygiais nėra įleidžiamas į prospektą. Pareigūnas du kartus stumtelėjo parlamentarą atgal, o tada jis pasilenkęs nėrė pirmyn. Pareigūnų reakcija – žaibiškas sulaikymas, o tarp veiksmų matyti, kaip vienas pareigūnas ranka spaudžia P. Gražulio veidą.

Socialdemokratas Eduardas Šablinskas prokurorės teiravosi, kodėl policijos pareigūnai esą stumdė P. Gražulį gerokai prieš juostą „Stop. Policija“, prie kurios parlamentaro buvo siekiama neprileisti. E. Šablinsko teigimu, iki juostos incidento metu buvo likę maždaug du metrai, o pareigūnai vien įspėjimais „tvarkiečiui“ neapsiribojo.

Konservatorius Arvydas Vidžiūnas klausė, ar P. Gražulis buvo tramdomas dėl jo politinių pažiūrų. Prokurorė L. Milevičienė atsakė neigiamai.

Tuo tarpu P. Gražulis iki prokurorės pasisakymo pabaigos komisijos posėdyje nepasirodė. Taigi komisijos pirmininkas, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas pasiūlė aptarti griežčiausią variantą – sprendimo priėmimą už akių.

Vis dėlto čia P. Gražulį puolė gelbėti „Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė. Ji su „tvarkiečiu“ susisiekė telefonu ir įjungė garsiakalbį. Telefonu P. Gražulis piktinosi buvęs kviečiamas atvykti 10 val. ryto. Tuo tarpu prokurorė savo paaiškinimus baigė apie 9.45 val. Į salę, kurioje posėdžiavo komisija, P. Gražulis prisistatė per penkias minutes.

Su advokatu atvykęs parlamentaras ėmėsi aiškinti incidento aplinkybes. Jis su bendražygiais tikino atėjęs tiesiog „išsakyti kitą nuomonę“ bei „dezinfekuoti“ homoseksualų eitynių trasą.

„Dar neprasidėjus renginiui Stanislovas Buškevičius pakvietė visus kavos. (...) Ir mes nuėjom ten, kur visi ėjo. Išgerti kavos“, - tvirtino P. Gražulis.

Tada jis tikino susidūręs su maždaug dviem dešimtimis policininkų, kurie esą nesiteikė paaiškinti, kodėl jam su bendražygiais neleidžiama išgerti kavos Gedimino prospekte.

„Jie pradėjo mane stumdyti, ar du, ar tris kartus stūmė – neatsimenu. Mane iškart stvėrė už galvos“, - tęsė P. Gražulis.

Politikas prisiminė ir „skrydį“ pareigūnų glėbyje, ir antrankius, ir kelionę į komisariatą.

P. Gražulis taip pat stebėjosi, kad eitynių pabaigoje grįžęs į Gedimino prospektą jis darė tą patį, o pareigūnai jokių veiksmų nesiėmė.

Politikas taip pat prisiminė, kaip renginio išvakarėse Katedros aikštėje besimeldusiam Alfonsui Svarinskui olandų turistas parodė pliką užpakalį.

„Ką gi, homoseksualai gali daryti, ką nori“, - sakė P. Gražulis.

Baigdamas savo prakalbą, „tvarkietis“ pareiškė elgęsis pagal savo sąžinę.

Politiko advokatas Rimas Andrikis komisijai teigė, jog P. Gražulis juostos „Stop. Policija“ nekirto – už šios ribos jį esą patiesė patys policininkai. Taigi policijos prašymas naikinti P. Gražulio imunitetą dėl juostos kirtimo esą yra nelogiškas. Anot advokato, pareigūnai jo klientą turėjo paleisti tą pačią akimirką, kai išgirdo P. Gražulį sakant, kad jis yra Seimo narys.

R. Andrikio teigimu, pirmieji – ir net tris kartus – smurtą panaudojo policijos pareigūnai.

Pareigūnus kaltina melu

Analizuojant policijos pateiktą filmuotą medžiagą, A. Stancikienė klausė P. Gražulio, ar pareigūnai prisistatė ir, kaip patys teigia savo raštiškuose paaiškinimuose, įspėjo apie galimą fizinės prievartos taikymą.

„Melas“, - atsakė P. Gražulis.

Čia A. Stancikienė iškėlė versiją, esą patys pareigūnai pažeidė įstatymą ir netinkamai vykdė savo pareigas.

Kiek kitu kampu pokalbį pasuko E. Šablinskas. Jis teiravosi, dėl ko P. Gražulis pasilenkęs nėrė į pareigūnų rankų mišką. „Tvarkietis“ stebėjosi, esą kitus vilniečius į prospektą policija leido, o jo – ne. Vis dėlto politikas pripažino savo veiksmais mėginęs prasprųsti pro pareigūnus.

„Prieinu aš – ir nepraleidžia. (...)Klausiu, kokiu pagrindu. Jie neatsako, - pikitnosi P. Gražulis. - Klupterėjau ir pabandžiau praeiti.“

Politikas taip pat tvirtino, esą pareigūnai su juo elgėsi itin žiauriai. O antrankių uždėjimo pasekmės esą tebėra juntamos vienoje rankoje.

K. Lančinskas: jei ponui Petrui būtų pavykę...

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas gynė savo vadovaujamus pareigūnus.

K. Lančinskas pažymėjo, jog prieš seksualinių mažumų eitynes buvo „didelė isterija“, ir pareigūnai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad užkirstų kelią neramumams. Taigi, anot jo, pareigūnai turėjo teisę apriboti tam tikrų asmenų patekimą į eisenos teritoriją.

K. Lančinskas taip pat parodė, kad visa eisenos teritorija suskirsatyta į penkis sektorius, kiekviename iš jų buvo atskiri vadovaujantys pareigūnai.

A sektoriuje, t.y. Katedros aikštės prieigose, pareigūnams buvo duotas nurodymas išsirikiuoti ir neįleisti į renginio teritoriją priešiškai nusiteikusių asmenų.

„Tą pareigūnai ir padarė“, - sakė K. Lančinskas.

Jis taip pat suskubo paneigti sąmokslo teorijas, esą priešakinėse gretose išrikiuoti specialiai P. Gražulio tramdymui apmokyti pareigūnai. Komisijai taip pat parodyta vaizdinė medžiaga iš policijos mokymų, kurioje atkartota procedūrą, kurią patyrė ir P. Gražulis. Taip K. Lančinskas mėgino parodyti, kad Seimo nario patirtas „skrydis“ yra normali procedūra.

K. Lančinskas akcentavo, jog P. Gražulis bandė prasibrauti pro pareigūnus. Čia Vilniaus policijos vadovas priminė Seimo nario priesaiką, pagal kurią parlamentarai pasižada laikytis Lietuvos įstatymų.

„Tai kokį pavyzdį jis rodo kitiems Lietuvos piliečiams?“ - retoriškai klausė K. Lančinskas.

Pasak jo, P. Gražulis buvo vienas iš asmenų, kurie „aktyviais veiksmais“ ragino nepaklusti pareigūnams.

„Situacija buvo tokia. Paskui poną Petrą ėjo tam tikras kiekis taip pat nusiteikusių asmenų. Visi kiti stebėjo ir žiūrėjo, kaip pasiseks ponui Petrui. Jeigu ponas Petras prasmuks, tai ir visi kiti mušimės su pareigūnais“, - aiškino K. Lančinskas.

Vilniaus policijos vadas žino, koks stiprus P. Gražulis

Be to, Vilniaus policijos vadovas pažymėjo visiems, išskyrus specialiai paruoštą mobiliąją kuopą, nurodęs į eitynes eiti be šaunamųjų ginklų. O pareigūnų veiksmai P. Gražulio atžvilgiu esą neperžengė ribų – vienas parlamentarą laikė, kitas dėjo antrankius.

Čia K. Lančinskas užsiminė pats patyręs, ką reiškia tramdyti P. Gražulį.

„Ponas Petras – iš savo patirties galiu pasakyti – pakankamai stipriai priešinasi“, - sakė Vilniaus policijos vadovas.

Parlamentaro paleidimas, anot K. Lančinsko, taip pat buvo normali procedūra. P. Gražulis esą buvo nuvežtas į komisariatą, jam surašytas pažeidimo protokolas, o ilgiau pareigūnai negalėjo jo laikyti dėl turimo teisinio imuniteto.

P. Gražulis sulaikytas, nes „nėrė policininkams tarp kojų“

K. Lančinskas taip pat patikslino, kad šiuo atveju STOP juostos funkciją atliko policijos pareigūnai, kuriems buvo duotas nurodymas nepraleisti priešiškai nusiteikusių asmenų.

Vilniaus policijos vadovas detalizavo, esą P. Gražulis „nėrė policininkams tarp kojų“, taip pažeisdamas šią gyvą grandinę. „Tvarkiečio“ klausiamas, kodėl buvo tokiu būdu nukenksmintas, K. Lančinskas atšovė, kad pareigūnai prievartos nebūtų ėmęsi, jei ne P. Gražulio mėginimas prasmukti.

„Tvarkiečio“ neliečiamybė naikinama jau antrą kartą. Prieš trejus metus P. Gražulio imuniteto panaikinimo siekta dėl tokių pačių priežasčių: 2010 m. vykusių pirmųjų Lietuvoje homoseksualų eitynių metu politikas peršoko apsauginę tvorą ir kibo į atlapus policijos pareigūnams, reikalaudamas įleisti jį į renginio teritoriją. Jam pavymui sekė ir kitas ankstesnės kadencijos Seimo narys Kazimieras Uoka.

Tiesa, prieš trejus metus Seimas tėškė antausį prokurorams ir nesutiko panaikinti P. Gražulio ir K. Uokos neliečiamybės. Vis dėlto K. Uoką ši istorija pasivijo. Kaip DELFI jau rašė, iš naujo atliekamas turimas dėl eksparlamentaro veiksmų. Tyrimą iš naujo pradėti leido Tautininkų sąjungos, kuriai K. Uoka priklauso, nesėkmė pernykščiuose Seimo rinkimuose. Į parlamentą neprasibrovęs tautininkas neteko teisinės neliečiamybės. Tačiau tyrimas K. Uokos atžvilgiu truko labai trumpai ir neseniai buvo nutrauktas.