Po nepavykusio valstybės perversmo Rusijoje 1917-ųjų liepą jos įkvėpėjas Vladimiras Iljičius Leninas spruko į šieno palapinę prie Razlivo ežero. Iš ten revoliucijos bendražygiams siuntė laiškus su strateginiais nurodymais.
Prieš pusmetį pabėgusi į užsienį Seimo narė Neringa Venckienė taip pat atsiuntė laišką savo rinkėjams, partijos bičiuliams ir žiniasklaidai. Tačiau jos sutuoktinio perskaitytame tekste įžvalgų nėra, vien pyktis. Politikė savo valstybei gražių žodžių nerado.
„Nepasislėpiau ir nepabėgau, bet buvau priversta išvažiuoti, nes tikimybė įrodyti tiesą Lietuvoje tapo lygi nuliui. [...] Mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą“, – N. Venckienės laišką skaitė jos vyras Aidas Venckus.
Tokiais žodžiais besišvaistančiai Garliavos garsenybei yra įteikti įtarimai dėl penkių galimų nusikalstamų veikų. Gegužę prokuratūra paskelbė paiešką, policija teigia nustačiusi N. Venckienės buvimo vietą, konkrečiai valstybei išsiųstas prašymas įteikti šaukimą, kad ši atvyktų į Lietuvos prokuratūrą. Anot pareigūnų, jei paieškomas asmuo nepaklūsta, gali būti kreiptasi į teismą dėl jo suėmimo.
„Nusprendus, kad jau išnaudotos visos priemonės, kad ateitų geruoju, galima kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo, tuomet skelbti tarptautinę paiešką dėl suėmimo. [...] Tada gali būti taikomas ekstradicijos procesas – viena valstybė [asmenį] išduoda kitai valstybei tuo pagrindu, kad kita valstybė jo ieško kaip nusikaltėlio“, – aiškina laikinasis Lietuvos kriminalinio policijos biuro viršininkas Edvardas Šileris.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos gynėjas, savanoris, o dabar N. Venckienės Seimo kolega liūdnai linksi galva: teisiam nėra ko slapstytis.
„Be abejo, mūsų valstybėje ne viskas yra tobula, bet mes savo valstybingumą, teisingumą privalome ginti čia. [Kalbant apie N. Venckienę], tai yra elementarus noras išvengti atsakomybės bet kokia kaina. Ir, mano giliu įsitikinimu, visa kita yra tik gili dūmų uždanga, kad toliau klaidintų žmones, toliau slėptųsi už nebaudžiamumo šydo“, – teigia Seimo narys Povilas Urbšys.
Tuo metu į užsienio teismus savo kovą perkelti siekianti N. Venckienė ginasi, kad su teisėsauga bendravo. O jos sutuoktinis priduria, kad prokurorai nesistengia įteikti šaukimo.
„Asmuo į apklausas yra kviečiamas šaukimu. Galiu oficialiai pareikšti, kad man, kaip Neringos sutuoktiniui, iki šios dienos nebuvo įteiktas nė vienas šaukimas, kuriuo mano sutuoktinė N. Venckienė būtų kviečiama atvykti į apklausą Šiaulių apygardos prokuratūroje“, – tvirtina A. Venckus.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė tokias kalbas neigia: „Buvo apklausti artimieji, kaimynai, taip pat ir A. Venckus – visi atsisakė suteikti kokią nors informaciją apie N. Venckienės buvimo vietą, o giminaičiai šaukimus atsisakė priimti. A. Venckų mes iš tikrųjų gaudėm net teisme, kad įteiktume tą šaukimą“.
N. Venckienės laiške kliuvo ir žiniasklaidai, neva meluojančiai, kad Seimo narė nedirba savo tiesioginio darbo.
„Noriu pranešti, kad iki šiol paruošiau keturiolika įstatymų projektų, nuo gegužės mėnesio paruošiau dešimt jų [...] Nuo gegužės mėnesio nesu gavusi nė vieno lito darbo užmokesčio, nesu išleidusi nė vieno lito parlamentinėms lėšoms“, – sutuoktinės laišką skaitė A. Venckus.
Seimo etikos sargai tik skėsčioja rankomis: parlamentarė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti per pusmetį susikaupusios algos. Tačiau Seimo nario darbas neapsiriboja vien virtualiu įstatymo pataisų rengimu.
„Nuolatinis sistemingas bendravimas su rinkėjais, atsiskaitymas už savo veiklą, galų gale rinkėjų priėmimas, jų problemų sprendimas – visur reikalingas fizinis Seimo nario dalyvavimas, o ne virtualus buvimas kažkur“, – sako Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys.
Teisės ekspertai ne kartą pabrėžė, kad dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė parlamentaro pareiga, kurios nepaisymas prilygsta priesaikos sulaužymui. Už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą Seimo nario mandatas gali būti panaikintas apkaltos proceso tvarka.
„Seimas turi galimybę inicijuoti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis pasisakytų, ar šituo atveju nėra sulaužyta priesaika“, – teigia V. Stundys. Paklaustas, kodėl delsiama tą daryti, parlamentaras atsako, kad tai yra politinės valios klausimas: „Tai yra už mūsų Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijos ribų. Čia turi sprendimą priimti Seimo vadovybė, Seimo valdyba“.
N. Venckienės partijos bendražygiai kalba apie politikės Lietuvoje tykančias grėsmes. Tačiau N. Venckienei pateikti įtarimai dėl galimų nusikaltimų nėra itin sunkūs, tad daug ką stebina tokia buvusios teisėjos reakcija. Po jos dingimo ėmė sklisti kalbos, kad moteris galbūt baiminasi, jog gali būti susidomėta jos indėliu įžiebiant vadinamąją mergaitės seksualinio išnaudojimo istoriją, pareikalavusią mažiausiai keturių žmonių gyvybių.