Tačiau kaip tą stiprybę didinti, dar artimiau bendrauti, kaip įveikti kalbos barjerą, sukurti bendrą informacinę erdvę, dominančią baltus ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir visame pasaulyje? Į šiuos klausimus ir bandyta atsakyti forume, kuriame dalyvavo abiejų šalių ambasadoriai, politikai, įvairių institucijų ir organizacijų atstovai.

Forumą pradėjusi LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė susirinkusiems priminė, kad Baltų vienybės dienos idėja kasmet minėti rugsėjo 22-ąją gimė švenčiant 750-ąsias Saulės mūšio pergalės metines. 1236 metais ties Saule (Šiauliais) žemaičių ir žiemgalių pajėgos mūšyje įveikė Kalavijuočių ordino riterius.

Lietuvos Seimas ir Latvijos Saeima Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – Baltų vienybės diena paskelbė 2000 metais.

Nuotaikingai forumą kartu su asociacijos „Baltų centras“ vadove doc. dr. Regina Kvašyte vedęs žurnalistas Ansis Bogustovas sakė, kad latviai tikrai pavydi lietuviams, kad šių yra net visu milijonu daugiau. „Iš Lietuvos į Latviją įtekančias upes mes pervadiname latviškai, mums didelis malonumas važiuoti neduobėtais Lietuvos keliais, bendrauti, susitikinėti. Tačiau 5 milijonai baltų – tiek nedaug globaliame pasaulyje. Kaip tą baltų teritoriją padaryti ekonomiškai stipresne, kaip elgtis, kad galėtume susikalbėti be vertėjų, kad būtume dar reikalingesni vieni kitiems?“, – žėrė klausimus A. Bogustovas.

Anot Latvijos Saeimos švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Inos Druvietės, baltams lemta būti kartu, nes kitaip prapultume tokiame atšiauriame ir konkurencingame dabartiniame pasaulyje. Lietuviai ir latviai kartais pasišaipo vieni iš kitų, pasakoja anekdotus ir istorijas, tačiau, atsidūrę Europos Sąjungos platybėse, tuojau ieško vieni kitų, puikiai supranta vieni kitus ir padeda kiek galėdami.

Estija atitrūksta nuo Lietuvos ir Latvijos

Forume kalbėjęs politologas dr. Liutauras Gudžinskas savo pranešime „Lietuva ir Latvija Europos Sąjungoje: tendencijos ir perspektyvos“ stengėsi pažvelgti į visų trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – raidos rodiklius, parodydamas, kaip vis labiau nuo lietuvių ir latvių atitrūksta estai.

Anot mokslininko, ekonomikos augimo rodikliai, kuriuos visi mėgsta lyginti, ne itin informatyvūs, visų trijų valstybių raida čia atrodo panašiai, tačiau, jeigu pradedi analizuoti mokesčių surinkimo lygį valstybėse, gyventojų gyvenimo trukmę, valdymo efektyvumą, vaizdas visiškai pasikeičia. Ten, kur viešojoje politikoje daugiau skaidrumo, duomenys žymiai geresni. Lietuvoje labai gaji patronažinė sistema, kuomet valdžios sprendimai priimami atsižvelgiant į labai siaurus interesus.

Dar 1990-asiais metais Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė buvo žymiai ilgesnė negu kaimynų. 2000-aisiais estai aplenkė lietuvius, nes Estijos sveikatos sistemoje buvo įvykdytos reikiamos reformos, kurios jau įsitvirtino. Lietuva šioje srityje gerokai vėlavo, o Latvijoje situacija prasčiausia.

Dėmesys – naujienų portalui DELFI

Didelių diskusijų sukėlė naujienų portalo DELFI vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pranešimas, kadangi šioje srityje visi yra skaitytojai ir jaučiasi galintys patarti, kokia informacija ir kokiais pavadinimais turėtų būti spausdinama. Anot pranešėjos, DELFI portalai yra visose trijose Baltijos šalyse, žurnalistai keičiasi informacija, įdomiomis naujienomis, tačiau jų yra išties per mažai. Viena iš priežasčių – nėra natūralaus poreikio domėtis vieniems kitais. Lietuvius portale labiausiai domina straipsniai apie latvių verslo reikalus, krepšinį, nusikaltimus bei nelaimes, lietuvius Latvijos pajūryje, Latvijos stojimo į eurozoną procesas, Latvijos oligarchai.

„Didžiausias barjeras, neleidžiantis dalintis informacija ir jos pateikti portaluose daugiau – kalbos barjeras. Iš latvių kalbos versti į anglų ar rusų, o paskui – į lietuvių yra per ilgas kelias“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Beje, lietuviškos informacijos latviškoje spaudoje yra žymiai daugiau, negu atvirkščiai.
Žurnalistei teko aiškinti, kodėl Latvijos naujienoms lietuviškame DELFI nėra atskiros rubrikos, kodėl šokiruojantys straipsnių pavadinimai, kodėl atsižvelgiama tik į masinio skaitytojo pageidavimus ir pan.

„Jeigu atsižvelgtume tik į masinį skaitytoją, tuomet Delfyje neturėtume „Nuomonių ringo“ rubrikos, nebūtų gal ir užsienio naujienų, kitų rimtų temų. Stengiamės laviruoti ir rašyti apie įvairius žmones dominančius dalykus. Šiame didžiuliame informacijos sraute turime sužadinti skaitytojo norą atsiversti rašinį, kitaip mūsų darbas nueis perniek. Gal todėl kartais antraštės kiek rėksmingesnės“, – sakė vyr. redaktorė.Anot jos, norint skatinti abipusį bendradarbiavimą ir gausinti informacijos srautus vieniems apie kitus, pradžioje gal reikėtų kurti specialius projektus, kurie paskui suformuotų natūralų tokios informacijos poreikį.

Daug neatsakytų klausimų

Forume „Baltiškoji vienybė: komunikacijos perspektyvos“ buvo pristatyti Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną projektai, e-studijų projektas „Ebig3“, kalbėta apie atskirų institucijų bendradarbiavimą.

Forume dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Latvijos Respublikoje Ričardas Degutis, Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje dr. Martinis Virsis, LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis, Latvijos Respublikos Saeimos Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės pirmininkas Romualdas Ražukas, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė ir kiti.

Lietuvos ir Latvijos forumo asociacijos pirmininkas profesorius Alvydas Butkus, tarsi apibendrindamas diskusijas, pakartojo keletą klausimų, į kuriuos iki šiol neatsakyta: kada pradės vykti bendri abiejų valstybių vyriausybių posėdžiai? Kada bendradarbiavimas per sieną vyks ne anglų ar rusų kalba? Kada bus sukurta bendra informacinė erdvė? Kada Latvijoje pasirodys rodyklės į Vilnių? Anot profesoriaus, dabar toks įspūdis, kad iš Latvijos galima vykti tik į Kauną.

Dėl vienybės dar reikia pasistengti

„Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas sėkmingai plėtojamas daugiau kaip 20 metų – per visą atkurto valstybingumo laikotarpį. Lietuvius ir latvius sieja etninio giminingumo jausmas, bendros kultūrinių tradicijų šaknys ir ypač XX amžiaus istorinė patirtis. Tačiau mums visiems dar yra kur pasistengti dėl baltų vienybės.

Šis forumas sukėlė daug minčių, diskusijų, tad belieka viską apibendrinti ir imtis kryptingų darbų“, – apibendrino forumo vedėja ir „Baltų centro“ vadovė dr. Regina Kvašytė.