Baltų vienybės dieną – apie baltiškąją tapatybę bei krepšinį

Rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena, švenčiama Lietuvos bei Latvijos šalyse jau trylikti metai. Tą dieną 1236 metais įvyko garsusis Saulės mūšis, atnešęs pergalę prieš Kalavijuočių ordino riterius ir davęs pradžią 777-ąjį gimtadienį švenčiančių Šiaulių istorijai.

Būtent Šiauliuose šeštadienį Baltų vienybės diena pirmą kartą tarpvalstybiniu lygmeniu buvo paminėta Lietuvoje. Šventėje dalyvavo Lietuvos bei Latvijos Seimų pirmininkai Vydas Gedvilas ir Solvita Abuoltinia, parlamentų atstovai, ambasadoriai bei Šiaulių miesto vadovai.

Simboliška, kad trimis septynetais pažymėtą miesto gimtadienį visą savaitę švenčiantys Šiauliai šventės kulminacija pasirinko Baltų vienybės dieną. Gausiai į miesto širdį – Povilo Višinskio aikštę – susirinkę žmonės nežinojo, kokia kalba kreiptis į šalia stovintį – tiek daug čia buvo Latvijos atstovų.

Prisiminę Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Talino, šventės atidarymo vedėjai pakvietė baltų vienybės proga uždėti šalia stoviančiam lietuviui ar latviui ranką ant peties ir pajusti tą vienybės jausmą – su šypsena pažvelgę į greta stovintį, žmonės nedrąsiai tiesė rankas ant kaimyno peties. Per Šiaulius nuvilniję abiejų valstybių himnai davė oficialią pradžią Baltų vienybės dienai Lietuvoje.

Kartu su latviais mūsų – 5 milijonai

„Bendradarbiaudami su kaimynais latviais, ypač Jelgavos miestu, įgyvendinome daug bendrų projektų, mūsų draugystė tęsiasi jau daugelį metų. Džiugu, kad ši šventė minima Šiauliuose, švenčiančiuose 777-ąjį gimtadienį. Mus pasveikino net Lietuvos krepšininkai, nugalėję rezultatu 77“, - susirinkusiuosius linksmai pasveikino Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.

Lietuvos ambasadorius Latvijos Respublikoje Ričardas Degutis akcentavo, kad Baltų vienybės diena – tai puiki proga pabūti kartu, prisiminti, kad turim bendras etnines šaknis, artimą kultūrą, folklorą, kalbas. „Nors lietuviai turi dainą „Trys milijonai“, bet kartu su Latvija mūsų yra 5 milijonai, tad ir jauskimės kaip penki milijonai“, - sakė R. Degutis.

Pritardamas Lietuvos ambasadoriaus žodžiams, aikštėje buvęs Latvijos jaunimas aukštai iškėlė suspaustus kumščius ir pareiškė laikysiąs juos iki pat lietuvių pergalės finale.

Po Lietuvos ambasadoriaus šventės dalyvius sveikindamas Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinis Virsis pajuokavo, kad viską, ką ketino pasakyti, jau pasakė kolega. „Man teliko prisijungti prie jo žodžių ir padėkoti už tokios gražios šventės organizavimą. Mūsų bendra jėga yra mūsų baltiškasis identitetas. Baltų vienybės dienos paminėjimas yra labai geras pagrindas išlaikyti mūsų identitetą“, - sakė Latvijos ambasadorius.

Šiauliai – lyg antroji Latvijos ambasada

Šventėje dalyvavo ir Romualdas Ražukas, Latvijos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės pirmininkas, 2000-aisiais metais buvęs vienas Baltų vienybės dienos paskelbimo iniciatorių. Sveikindamas Šiaulius ir visus šventės dalyvius, R. Ražukas sakė, kad Šiaulius galima laikyti dar viena Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, nes čia įsikūręs Baltų centras. Pasak jau daugelį metų Latvijoje gyvenančio lietuvio, visiems kasdien reikėtų išmokti nors po penkis lietuvių ar latvių kalbos žodžius – greit galėtume ir susikalbėti.

Šventės atidaryme kalbėję Lietuvos bei Latvijos atstovai akcentavo abiejų valstybių bendradarbiavimo naudą, bendrus pagal „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą“ įgyvendinamus projektus, kurių tikslas – gerinti pasienio regionų patrauklumą, vystymąsi. Programoje, kurią finansuoja Europos Sąjunga, dalyvauja įvairios institucijos, švietimo, nevyriausybinės organizacijos.

Iš viso finansuojama daugiau kaip 100 projektų. Pagal šią programą, kartu su Latvijos bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijomis, asociacija „Baltų centras“ ir Šiaulių miesto savivaldybe, kurioje vidurdienį buvo surengtas tarptautinis komunikacijos forumas „Baltiškoji vienybė: komunikacijos perspektyvos“, organizuota ir Baltų vienybės diena Šiauliuose.

Sveikino parlamentų vadovai

Po oficialaus Baltų vienybės dienos atidarymo lietuviai bei latviai pradėjo linksmąją šventės dalį. Visą dieną veikė P. Višinskio aikštėje įkurtas „Baltų miestelis“, kuriame Lietuvos ir Latvijos amatininkai demonstravo savo darbus, džiugino lietuvių ir latvių interaktyvusis liaudies šokių projektas „Lielvardės juosta“, kurio idėjos autorius ir prodiuseris – šokių žinovas ir tyrėjas, Latvijos folkloro renginių vedėjas Ernestas Spyčas.

Į Baltų vienybės dienai skirtą koncertą Prisikėlimo aikštėje susirinkusius šventės dalyvius šia gražia ir abiems valstybėms svarbia proga pasveikino Lietuvos bei Latvijos Seimų pirmininkai Vydas Gedvilas bei lietuviškai kreipdamasi Solvita Abuoltinia.

Po parlamentų vadovų baltiškąją vienybę sveikino atlikėjai – žinoma folkroko grupė „Žalvarinis“, dūdmaišių ir būgnų grupė „Auļi“ iš Latvijos, šokėjai su ugnimi, o baltišką vakarą baigė Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.

Šventės kulminacija – Talkšos pakrantėje

Baltų vienybės dienos, o kartu ir 777-ojo Šiaulių gimtadienio šventę vainikavo prie Talkšos ežero vėlai vakare įvykęs didžiulis Šiauliams skirtas muzikinis projektas „Simfonija Šiauliams“ su populiariais muzikos atlikėjais, stebinusiais susirinkusiuosius ne tik savo balsais, nuostabiais atliekamais kūriniais, bei ir žaismingumu. Skambant Šiaulių simfoninio orkestro atliekamai Johano Štrauso muzikai, Talkšos ežeras sutvisko įvairiaspalviais fejerverkais. Džaugsmingai pasveikinę miesto šventės kulminaciją, Šiauliai tartum iš ežero išsiliejusia upe pajudėjo link namų.

Išskirtinis 777-tojo Saulės miesto gimtadienio informacinis partneris – pagrindinis Lietuvoje naujienų portalas DELFI.