Kaip pastebi Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė, našlių ir išsiskyrusių moterų nebeslegia senmergės stigma, tad jos gali laisviau rinktis.

„Vyresnio amžiaus vienos gyvenančios moterys paprastai jau turi santuokos patirtį, todėl dažnai nebenori buities. Įsivaizduoju, todėl ir palaiko tik draugiškus, romantiškus santykius“, - komentavo socialinių mokslų daktarė.

Kita priežastis – turtiniai klausimai. M. Jankauskaitės žodžiais, natūralu per gyvenimą sukauptą turtą norėti palikti savo vaikams. Susituokus vyresniame amžiuje, kai vyras turi savo vaikų, o moteris savo, neretai prasideda visokios komplikacijos, nuoskaudos ir įtampos.

Gedėjo vyro

Elvyra su vyru gyveno beveik tris dešimtmečius. Išėjus vaikams buvo tapę gerais bičiuliais, artimiausiais žmonėmis. „Man atrodydavo, kaip bus gražu senti kartu, sėdėti sodelyje ir drauge lydėti saulę. Tačiau vyras mirė. Tapus našle buvo labai sunku apsiprasti su vienatve, juolab vaikai išėję“, - pasakojo moteris.

Kelerius metus gedėjusi vyro ji pamažu grįžo į gyvenimą, atkūrė draugiškus ryšius su draugėmis, pradėjo lankytis parodose, spektakliuose.

„Turiu vyriškių, kurie man asistuoja, mielai nusiveda į teatrą. Bendraujame su sava kompanija, bet grįžusi namo galiu gyventi taip, kaip tik man norisi. Nereikia niekuo rūpintis, o gyvenant kartu galų gale man tektų viskuo rūpintis: skalbčiau aš, valgį gaminčiau aš“, - mano Elvyra.

Siūlė tekėti

Buvo keli našliai, kurie mielai ir linksmai moteriai siūlė tekėti, tačiau pasvarsčiusi ji padarė išvadą – gal jau nusipelnė gyventi sau?

„Džiaugiuosi, kad pati galiu tvarkyti savo laiką, nereikia prie nieko derintis. Šiandien ne ta diena, kai noriu keltis – paguliu lovoje. O gyvenimas dviese įpareigoja“, - sprendimą gyventi vienai aiškino DELFI pašnekovė.

Vakaruose tai pastebėta prieš 30 metų

Lygių galimybių plėtros centro vadovės dr. Margaritos Jankauskaitės teigimu, tendencija, jog vyresnio amžiaus moterys nebesutinka tuoktis, Vakaruose pastebėta maždaug prieš tris dešimtmečius, o dabar ryškėja ir Lietuvoje.

Margarita Jankauskaitė
„Amerikiečiai apie 1980 metus darė didelius lyginamuosius tyrimus ir pastebėjo prieštaravimą tarp paplitusios nuostatos, kad santuoka moteriai svarbesnė nei vyrui. Pradedant nuo filmų ir baigiant buitiniais pokalbiais eskaluojama, kad santuoka labai svarbi moters saugumui ir statusui. Ne paslaptis, kad neištekėjusiai moteriai klijuojama senmergės etiketė, nors vyrai senberniais nevadinami“, - sakė socialinių mokslų daktarė.

Nesiliauja kalbos, jog „moterys „nabagus“ vyrus visaip vilioja, kad tik užmautų žiedelį“, tačiau, kaip pastebi M. Jankauskaitė, statistika rodo priešingus dalykus.

Šeimoje gauna pilną servisą

Pavyzdžiui, Vakaruose draudimo kompanijos didelį dėmesį kreipia į tai, ar vyras vedęs ar ne. Vedusieji vertinami geriau, nes, kaip rodo statistika, geresnė jų sveikatos būklė, ilgesnė vidutinė gyvenimo trukmė, jie mažiau užsiima rizikinga veikla.

„Lietuvoje vedę vyrai gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau, nei neturintys šeimos. Ir jeigu vyras išsiskiria, paprastai vidutiniškai per 3 metus sukuria naują šeimą“, - pastebi DELFI pašnekovė.

Pasak M. Jankauskaitės, iš to galima daryti išvadą: jeigu šeimoje taip blogai, jeigu santuoka toks „pravalas“ – vyrai nepultų tuoktis. Jei tuokiasi, reiškia „iš principo šeimoje nėra blogai, jis gauna pilną servisą, viskuo pasirūpinta“.

Vienišiui didesnė rizika nuskursti

Apie 1980-uosius Amerikoje atlikti tyrimai parodė, jog 45-50 metų amžiaus moterys, palyginti su tokio pat amžiaus vyrais, turėjo žymiai geresnę sveikatą, buvo padariusios žymiai geresnę karjerą, geriau išsilavinusios, mokėjo daugiau užsienio kalbų, daugiau keliavo ir t. t.

„Lyginant minėto amžiaus ištekėjusias ir netekėjusias moteris, pastebėti palyginti nedideli skirtumai. Išsiskyrusiųjų nenaudai jie krypo todėl, kad apskritai vienam gyvenančiam žmogui patirti skurdo riziką yra didesnė tikimybė, nei gyvenant šeimoje, o kaip žinoma, tarp vyresnio amžiaus moterų yra žymiai daugiau vienišų, nes vyrai anksčiau miršta“, - komentavo Lygių galimybių plėtros centro vadovė.

Renkasi pragmatiškai

Klausydama pačių moterų argumentų, kodėl jos atsisako tuoktis, M. Jankauskaitė pastebėjo, kad jie labai pragmatiški.

„Ir mes turime suprasti, kad tai natūralu. Iš tiesų šeimos santykiai formuojami labai pragmatiškai, žmonės žiūri, ko jiems reikia, kad galėtų gyventi, išgyventi ir kad jų buvimas būtų kuo visavertiškesnis.

Anksčiau moteriai vedybos garantuodavo socialinį statusą. Tačiau dabar tavo statusas tai tavo paties išsilavinimas ir tavo paties vieta darbo rinkoje: nesvarbu, kad esi moteris, pensiją turi užsidirbti pati“, - sakė M. Jankauskaitė.

Vyriškesnis miestas – tik Kaišiadorys

Kaip rašė DELFI, 2013 metais tūkstančiui vyrų teko vidutiniškai 1171 moteris ir tik Kaišiadorių rajone vyrų ir moterų santykis krypsta pastarųjų naudai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jauname amžiuje kiek daugiau vyrukų, nei merginų, tačiau su metais stipriosios lyties atstovų dramatiškai mažėja.

2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 23,3 tūkst. dvidešimtmečių vyrų ir 22,3 tūkst. dvidešimtmečių moterų. Trisdešimties metų amžiaus kategorijoje vyrų ir moterų skirtumo nebematyti – vyrų buvo 17, 5 tūkst., o moterų tik truputį mažiau – 17,4 tūkst.

Keturiasdešimtmečių moterų jau gerokai daugiau, nei jų bendraamžių: metų pradžioje tokio amžiaus moterų skaičius siekė 21,3 tūkst., o vyrų tik 18,8 tūkst.

80-mečių moterų dvigubai daugiau nei vyrų

Penkiasdešimtmečių moterų skaičius dar labiau lenkia tokio pat amžiaus vyrų skaičių: metų pradžioje buvo 24,6 tūkst. moterų ir 22,2 tūkst. vyrų. Šešiasdešimtmečio sulaukė kone penkiais tūkstančiais mažiau vyrų (15,3 tūkst.) nei moterų (20 tūkst.).

Tarp septyniasdešimtmečių vyrai tampa deficitu: metų pradžioje 19,2 tūkst. moterų teko tik 11,3 tūkst. vyrų.

Aštuoniasdešimtmetėms moterims tenka mažiau nei po pusę bendraamžio vyro. Šio amžiaus moterų metų pradžioje buvo beveik 15 tūkst., vyrų 6171.