Pirmoji - Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskutinieji - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlys Andrius Kubilius, „Drąsos kelio“ įkūrėja Neringa Venckienė, europarlamentaras Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Voldemaras Tomaševskis.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 26-rugpjūčio 6 dienomis atliktos apklausos duomenimis, liepos mėnesį 72 proc. Lietuvos gyventojų palankiausiai vertino Prezidentę D. Grybauskaitę. Ministrui Pirmininkui socialdemokratui Algirdui Butkevičiui simpatizavo 69 proc. apklaustųjų. Dvi kadencijas šaliai vadovavusiam Prezidentui Valdui Adamkui - 61 proc. ir europarlamentarei socialdemokratei Vilijai Blinkevičiūtei - 57 proc.
Dar aštuonis visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai - aplinkos ministrą tvarkietį Valentiną Mazuronį, Seimo vicepirmininkę konservatorę Ireną Degutienę, parlamentarą Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, buvusį parlamentarą socialdemokratą Česlovą Juršėną, krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką, Europos Sąjungos atstovą Afganistane Vygaudą Ušacką bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį.
Nepalankiausiai liepą viešosios nuomonės apklausos dalyviai vertino šešis politikus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovą A. Kubilių nepalankiai įvertino 72 proc. respondentų. Nuo teisingumo pasislėpusią parlamentarę „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnę N. Venckienę - 66 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą V. Tomaševskį - 64 proc., sostinės merą Artūrą Zuoką - 63 proc., europarlamentarą Vytautą Landsbergį - 62 proc. ir Darbo partijos vicepirmininką Viktorą Uspaskichą - 58 proc.
Palyginti su birželio mėnesio apklausa, 5 procentiniais punktais pagerėjo V. Blinkevičiūtės vertinimas, 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių sveikatos apsaugos ministrą socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį bei G. Nausėdą.
Per mėnesį 4 procentinių punktų neteko N. Venckienė ir V. Adamkus. 3 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių V. Uspaskichą.
Kitų visuomenės veikėjų vertinimai pakito nedaug ar liko tokie patys.
Seime pakaktų penkių partijų
Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasarą, rinkėjų valia prie įstatymų leidybos būtų stoję tik penkių politinių partijų atstovai – Socialdemokratų, Darbo (leiboristai), konservatoriai su krikščionimis demokratais, Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų sąjūdžio.
Nors visų šių partijų populiarumas šiek tiek sumenko, jų rikiuotė pagal tikėtiną mandatų skaičių išliktų nepakitusi - liktų tokia pati kaip ir ankstesniais šių metų mėnesiais.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 26-rugpjūčio 6 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei Seimo rinkimuose dalyvautų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, didžiausios sėkmės sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją būtų balsavę 27 proc. apklaustų gyventojų.
11 proc. respondentų būtų balsavę už Darbo partiją (leiboristus). 10 proc. apklaustųjų pirmenybę būtų teikę Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. 8 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių būtų parėmę partiją Tvarka ir teisingumas. 5 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių pasirinktų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.
Tuo patekusiųjų į parlamentą sąrašas baigtųsi, nes kitoms politinėms jėgoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų. Nebūtų šiame sąraše Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, kurią ketino palaikyti 4 proc. potencialių rinkėjų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - 2 proc. Po 1 proc. apklaustųjų būtų balsavę už Krikščionių partiją, partijas "Jaunoji Lietuva", „Sąjunga Taip“ bei „Drąsos kelias“.
Kitos partijos būtų sulaukusios dar mažiau rinkėjų palankumo.
Beveik trys iš dešimties - 28 proc. - apklaustųjų sakė neketiną dalyvauti Seimo rinkimuose arba dar nesą apsisprendę, kurią partiją palaikyti.