„Kas svarbu Lietuvai, aptarėme viską, nes tai svarbu ne tik visam mūsų regionui, bet ir Jungtinėms Valstijoms. Jungtinės Valstijos puikiai supranta Baltijos šalių reikšmę, ypač dabar Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo kontekste. Ne be reikalo Amerikos prezidentas kitą savaitę važiuoja į Stokhomą ir susitiks su su penkių Šiaurės šalių vadovais. Matome naują geopolitinę trajektoriją, kuriai Jungtinės Valstijos pradeda skirti vis daugiau dėmesio - tai Baltijos šalys ir Šiaurės šalys", - telefonu iš Vašingtono DELFI sakė D. Grybauskaitė.

Susitikimas vyko Sirijos krizei pasiekus apogėjų, kai visas pasaulis laukia JAV apsprendimo dėl oro atakų prieš Sirijos Basharo al Assado režimą. JAV prezidentas B. Obama, sėdėdamas Baltijos valstybių vadovų draugijoje, visam pasauliui komentavo, kad sprendimas dėl smūgio Sirijai dar nepriimtas, tačiau pabrėžė, kad atsakas į cheminę ataką gali būti tik ribotas - kitaip tariant, „no boots on the ground“.

Susitikime su B.Obama taip pat dalyvavo Latvijos valstybės vadovas Andris Berzinis ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Prieš susitikimą su B. Obama dar įvyko ir atskiras trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas bei surengti darbo pietūs su JAV viceprezidentu Joe Bidenu.

„Teko sėdėti tarp dviejų vadovų – prezidento ir viceprezidento. Turiu pasakyti, kad labai skirtingi, labai įdomūs žmonės, gerai žinantys mūsų regioną, tikrai buvo pasiruošę susitikimui ir yra draugiški. Turiu galvoje, šilti žmonės, su kuriais malonu kalbėti, nes jauti, kad tu kalbi su draugais", - prezidentą B. Obamą ir viceprezidentą J. Bideną apibūdino Lietuvos vadovė.

Baltijos valstybių vadovai po susitikimo paskelbė bendrą pareiškimą dėl transatlantinių ryšių plėtojimo.

Mūsų regionas - buferinė zona

Komentuodama telefonu iš Vašingtono Lietuvos valstybės vadovė teigė matanti aiškų posūkį Jungtinių Valstijų užsienio politikoje. Pasak D. Grybauskaitės, Šiaurės ir Baltijos šalių regionas Europoje yra buferinė zona tarp Europos bei Rusijos, šio regiono valstybių interesai itin panašūs, jie priimtini ir JAV.

„Geopolitine prasme tą posūkį mačiau ir aš savo užsienio politikoje, nes tai objektyvi būtinybė, realija. Šis regionas vis tik yra buferinis tam tikra prasme – su Rusija. Tai yra regionas, kuris turi labai panašią viziją, kaip spręsti ekonomines problemas, susitvarkyti su krize fiskalinės drausmės prasme. Taigi regionas tampa labai panašus, jo valstybės susiduria su labai panašiais iššūkiais. Šitą mato ir kitos valstybės, džiaugiuosi, kad šitą matymą labai atvirai demonstruoja ir Jungtinės Valstijos“, - teigė prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, regiono šalims, kaip ir JAV rūpi tie patys klausimai: karinis, energetinis ir kibernetinis saugumas. Anot Lietuvos vadovės, JAV taip pat demonstruoja paramą Europos Sąjungos Rytų partnerystės politikai, kuri Lietuvai yra viena svarbiausių užsienio politikos krypčių.

„JAV labai palaiko Baltijos šalių pastangas Rytų partnerystės srityje, labai daug tikisi iš Vilniaus susitikimo rudenį. Investicija į Rytų partnerystės šalių demokratizacijos procesus, jų priartinimas prie Europos Sąjungos būtų pasiekimas Europai bei visai civilizuotai demokratinei visuomenei. Dėl to Jungtinės Valstijos palaiko mūsų pastangas ir tikisi, kad galėsime visa tai pasiekti per Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje“, - teigė D. Grybauskaitė.

Rytų partnerystės šalys yra Ukraina, Moldova, Baltarusija, Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas. Rytų partnerystė yra sudėtinė Europos kaimynystės politikos dalis.

Susitikimas įvyko pasauliui laukiant sprendimo dėl Sirijos

D. Grybauskaitės ir kitų Baltijos šalių prezidentų susitikimas vyko pasauliui laukiant Jungtinių Valstijų apsisprendimo dėl smūgių Sirijos B. al Assado režimui. Kaip teigė prezidentė, įtampa dėl Sirijos jautėsi, mat Jungtinėms Valstijoms tenka didžiulė atsakomybė.

Barackas Obama, Dalia Grybauskaitė
„Taip, be jokios abejonės įtampa jautėsi, nors ne mūsų santykiuose, o pasaulio prasme. Būdami čia galėjome pajusti kokia didžiulė atsakomybė tenka Jungtinėms Valstijoms. Pasaulio lyderiai visada turi prisiimti didesnę lyderystės ir atsakomybės naštą. Būtent JAV tai ir tenka", - pasakojo Lietuvos prezidentė.

Jos teigimu, prezidentas B. Obama puikiai supranta atsakomybę, todėl priimti sprendimą neskubama.

„Prezidentas B. Obama labai puikiai tą supranta ir todėl neskubama, daug svarstoma, nes reikia priimti optimalų sprendimą. Svarbiausi principai, kurių laikomės mes, Europos Sąjunga ir Jungtinės valstijos: šis sprendimas turi remtis tuo, kad XXI amžiuje cheminiai ginklai prieš žmoniją ir žmones draudžiami tarptautinių normų ir negali būti naudojami. Tai vienas principas. O antras – kad tie, kas panaudojo, turi atsakyti. Tai du fundamentalūs principai, kurie tiek JAV, tiek Europos Sąjungai priimant vienokį ar kitokį sprendimą bus pagrindas“, - teigė D. Grybauskaitė.

Analitikas prognozavo susitikimo temas

„Smegenų centro“ „Atlantic Council“ ekspertas Damonas Wilsonas kiek anksčiau teigė, jog Sirijos klausimas Baltijos valstybių ir JAV prezidentų susitikime veikiausiai užims svarbią vietą.

„Kariniai veiksmai Sirijoje bus pagrindinis B. Obamos darbotvarkės klausimas prezidentų susitikimo metu. Nors Baltijos šalys yra smulkūs veikėjai regione, tačiau jos puikiai supranta diktatoriškų režimų keliamo blogio esmę bei moralinės lyderystės svarbą tarptautinei bendruomenei. Tikėtina, kad Baltijos valstybių prezidentai pasiūlys paramą Jungtinėms Valstijoms – nesvarbu, ar jos imtųsi veiksmų su sąjungininkais bei partneriais, ar nuspręstų veikti be Jungtinių Tautų rezoliucijos“, - rašė D. Wilsonas.

Kiti svarbūs klausimai, anot eksperto – Baltijos valstybių noras dar kartą išgirsti patvirtinimą dėl NATO skėčio apsaugos. Eksperto manymu, Baltijos valstybės siekia kuo aktyvesnio Jungtinių Valstijų įsitraukimo į NATO karinius mokymus Rytų Europos regione bei užtikrinimo dėl NATO oro policijos misijos Baltijos valstybių oro erdvėje.

„Prezidentas B. Obama gali norėti išgirsti užtikrinimą, kad sąjungininkai sieks gynybos išlaidų padidinimo iki standartinio 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto tarifo, nors Estija šį rodiklį atitinka jau dabar“, - dar prieš susitikimą svarstė analitikas.

Kaip žinoma, Lietuva 2013 m. krašto apsaugai skiria 0,77 proc. nuo BVP.

Trečias svarbus dalykas prezidentų susitikime, anot D. Wilsono, Rytų partnerystė. Eksperto nuomone, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai siekia Jungtines Valstijas labiau įtraukti į kovą dėl Rytų partnerystės šalių ryšių stiprinimo su Vakarais, ypač kai Rusija, vadovaujama Vladimiro Putino, vis labiau pamina europietiškas vertybes ir normas.

Maža to, be dėmesio neturėjo likti ir ekonominio augimo problemos Europos Sąjungoje, kurioje Baltijos valstybės lieka sveika išimtimi.

Beje, šią savaitę susitikęs su Baltijos valstybių prezidentais B. Obama kitą savaitę susitiks ir su penkių Šiaurės šalių valstybių vadovais. Tai atspindi JAV siekį Šiaurės ir Baltijos šalių regioną matyti kaip bendrą vienetą ir savo sąjungininkus Europoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2828)