Filmo scenarijaus autorius ir režisierius G. Lukšas, drauge su vyriausiuoju operatoriumi Viktoru Radzevičiumi ir vyriausiuoju dailininku Augiu Kepežinsku surašė pareiškimą Lietuvos kino centro direktoriui, kuriuo išsakė nepasitikėjimą prodiuseriu S. Baltakiu.

Visi jie drauge stato filmą „Vyro gyvenimas rudenį“, kuriam iš valstybės per dvejus metus gautas 1,8 mln. litų finansavimas.

G. Lukšas laikinąjį prodiuserinės kompanijos „Baltic productions“ direktorių S. Baltakį kaltina nesugebant rasti filmo gamybos partnerių, tačiau didžiausią pasipiktinimą sukėlė faktas, kad prodiuseris nurodė kitam asmeniui perrašyti filmo scenarijų.

S. Baltakis sakosi tik bandantis gelbėti filmą, nes silpniausia jo vieta – scenarijus, kurio režisierius ir scenarijaus autorius perrašyti nesutinka. Pasak pašnekovo, kad silpnoji filmo vieta yra scenarijus, nurodė bent tuzinas Kanados ir Skandinavijos prodiuserių, tarp jų ir kino korifėjus Mortenas Kaufmannas.

„Visi potencialūs koprodiuseriai atideda bendradarbiavimą būtent dėl silpno scenarijaus“, - sakė S. Baltakis, pridūręs, kad sutartis su danų koprodiuserine kompanija „Tool Box“ bei koprodiuseriu M. Kaufmannu dėl to ir nėra pasirašyta.

G. Lukšas supyko dėl scenarijaus

Filmas „Vyro gyvenimas rudenį“ kuriamas pagal danų rašytojo Jenso Christiano Grøndahlio romaną „Spalio tylėjimas“. Lietuvos kino centras filmo gamybai šiais metais yra skyręs 800 tūkst. litų, o iš 2014 m. biudžeto jam rekomenduojama skirti dar 1 mln. litų.

Pagrindinė vaidybinio filmo tema – vidutinio amžiaus menotyrininko charakterio metamorfozės iširus jo šeimai.

Tačiau dėl filmo ietis netikėtai surėmė pagrindinė jo komanda – režisierius bei scenarijaus autorius G. Lukšas bei prodiuseris S. Baltakis.

Trečiadienį režisierius G. Lukšas, vyriausias dailininkas A. Kepežinskas bei vyriausias operatorius V. Radzevičius Lietuvos kino centrui išsiuntė pasipiktinimo kupiną pareiškimą, kuriuo išsako nepasitikėjimą prodiuseriu S. Baltakiu.

Gytis Lukšas

„Nepasitikime l.e. UAB „Baltic productions“ direktoriaus pareigas prodiuseriu S. Baltakiu, iki šiol nesugebėjusiu surasti filmo gamybos partnerių. Esame pasipiktinę, kad pažeisdamas galiojančias filmų finansavimo taisykles bei vienašališkai nutraukdamas preliminarias sutartis prodiuseris S. Baltakis š.m. rugpjūčio 7 d. žodžiu filmo scenarijaus autoriui ir režisieriui G. Lukšui pareiškė, kad pagal tą patį J.Ch. Grøndahl romaną „Spalio tylėjimas“ užsakė scenarijų kitam autoriui ir filmą kurs kitas režisierius. Tai reiškia, kad nušalinama ir visa pagrindinė kūrybinė grupė“, - rašoma pareiškime.

Pats G. Lukšas atsisakė pakomentuoti susidariusią situaciją. „Aš nieko nekomentuosiu“, - sakė režisierius.

Prodiuseris: aš bandau išgelbėti filmą

Prodiuseris ir laikinasis įmonės „Baltic productions“ vadovas S. Baltakis teigia nesuprantantis tokio režisieriaus bei kitų komandos narių poelgio, mat jis nenušalino kūrybinės komandos nuo darbo, o tik perdavė scenarijų perrašyti kitam asmeniui.

Stasys Baltakis

„G. Lukšui jau seniai yra kalbama, kad jis turi vykdyti tam tikrus prašymus ir kad turi reaguoti į kitų žmonių nuomonę. Aišku, kai jis nereaguoja, mes kalbamės“, - sakė S. Baltakis.

„Man tai kaip perkūnas iš giedro dangaus“ - pridūrė pašnekovas.

S. Baltakis aiškina, kad G. Lukšo parašytas scenarijus nelabai kam patiko, todėl norint išgelbėti filmą reikia jį perrašyti.

„Mes norime išgelbėti situaciją. Mes davėme profesionalesniam scenarijų rašytojui, kad parašytų kitokį scenarijų negu parašė G. Lukšas. Jam tai atrodė akibrokštas, o mes norime pataisyti viso filmo ir projekto situaciją“, - sakė S. Baltakis.

Jis teigia, kad tai vienintelis aspektas, dėl kurio nesutariama su G. Lukšu, o apie režisieriaus pakeitimą, anot S. Baltakio, niekada nebuvo jokios kalbos. S. Baltakis taip pat pažymi, kad į filmą investavo ne tik valstybė, bet ir jo laikinai vadovaujama kompanija, todėl ji irgi suinteresuota projekto sėkme.

Teisiškai scenarijaus autorių keisti gali

Rolandas Kvietkauskas

Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas DELFI sakė, kad režisieriaus G. Lukšo ir kitų komandos narių pareiškimo dar nematė, nes yra išvykęs. Tačiau jo teigimu, teisiškai už gautus pinigus atsakinga prodiuserinė kompanija, todėl gavęs kokį nors kreipimąsi Kino centras kreipsis į „Baltic productions“ ir klaus, kas nutiko.

R. Kvietkauskas sako, kad pagal dabartines kino finansavimo taisykles, prodiuserinė kompanija gali pakeisti scenarijaus autorių, jeigu tik neturi sutarties su juo, užkertančios tam kelią.

„Jeigu prodiuseris apgalvojo galimas teigiamas puses ir galimas problemas, tai tiesiog liks daugiau moralinė dilema ir tiek“, - sakė R. Kvietkauskas.

S. Baltakis sako, kad jis neturi tokios sutarties su G. Lukšu.

Aistros, kas prieis arčiau ministro

Kino centras pastaruoju metu rengia naujas filmų gamybos ir parengiamųjų darbų taisykles, kurios naujai apibrėš filmų kūrimo finansavimą iš biudžeto.

Tačiau dėl šių taisyklių irgi verda nesutarimai: vienoje barikadų pusėje stovi Nepriklausomų prodiuserių asociacija, teigianti, kad palaiko Kino centro rengiamas naujas taisykles, kitoje – Kinematografininkų sąjunga ir Autorinio kino aljansas, vienijantis daugelį garsių vardų.

Autorinio kino aljansui priklauso kino studijos „Kinema", „Tremora", „Nominum", „Uljanos Kim studija", „Just a Moment", „Ūkų studija" bei režisieriai ir prodiuseriai Kristina Buožytė, Algimantas Puipa, Kristijonas Vildžiūnas, Ignas Miškinis, Uljana Kim, Giedrė Žickytė, Ieva Norvilienė, Janina Lapinskaitė, Dagnė Vildžiūnaitė, Saulius Drunga, Jurga Dikčiuvienė, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Šarūnas Bartas.

Kinematografininkų sąjungai priklauso dalis Autorinio kino aljanso narių.

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybai vadovauja Kęstutis Drazdauskas, jai priklauso Kristina Miškinytė, Lineta Mišeikytė, Audrius Kuprevičius, Ramūnas Škikas, Kęstutis Petrulis, Donatas Žvalionis, Asta Valčiukaitė, Marija Razgutė, Gary Tuck, Ernestas Jankauskas ir kiti. Nepriklausomų prodiuserių asociacijoje yra ir filmo „Vyro gyvenimas rudenį“ prodiuseris S. Baltakis.

Šurmulys kilo liepos mėnesį, kai kultūros ministras Šarūnas Birutis, susitikęs su Autorinio kino aljanso atstovais ir Kinematografininkų sąjunga, nutarė prie ministerijos įkurti Kino tarybą, kuri jam patarinėtų kino politikos klausimais. Neoficialiais duomenimis, dalis prodiuserių pasipiktino, kad ministras susitiko ne su visa Lietuvos kino bendruomene.

Š. Birutis ir A. Matelis
Foto: DELFI

Tiesą sakant, dalis kino atstovų baiminasi ir pernelyg artimų Autorinio kino aljanso atstovo, režisieriaus A. Matelio ryšių su dabartiniu kultūros ministru Š. Biručiu.

Kalbama, kad draugystė tarp jų užsimezgė dabartiniam ministrui būnant Europos Parlamento nariu, kai A. Matelis ir jo studija „Nominum“ pradėjo statyti dokumentinių filmų ciklą „Portretas XXI“ apie Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną gimusius vaikus. Režisieriaus komanda tuomet kreipėsi pagalbos į Š. Birutį.

Dalis kūrėjų baiminasi, kad Autorinio kino aljansas gali turėti per didelės įtakos kino finansavimo politikai arba bent to siekia. Kitaip tariant, bijoma, kad pinigai Lietuvos kinui gali būti skirstomi ne pagal projekto kokybę, o pagal vardo garsumą.

Autorinio kino aljanso vadovė Uljana Kim tokius teiginius atmeta ir sako, kad finansuojant kiną reikia tik sudaryti atskiras kvotas debiutams bei mažumos koprodukcijai. Be to, Autorinio kino aljansas nenori, kad kino finansavimo taisyklės reguliuotų režisierių ir prodiuserių santykius, esą tam yra įstatymai.