Neperkeliamųjų laisvadienių problema: lietuviai tiesiog per daug atostogauja?

Aplinkos viceministrui Almantui Petkui po Žolinės į darbą eiti nereikėjo, nes pasiėmė vadinamąjį tėvadienį. Viceministras augina du vaikus iki dvylikos metų amžiaus, todėl per mėnesį jam priklauso viena papildoma poilsio diena. Šį kartą jis tėvadienį panaudojo rugpjūčio 16-ąją, todėl jam susidarė ilgasis savaitgalis.

„Praėjusį penktadienį aš buvau pasiėmęs vadinamąjį tėvadienį. Kiekvieną mėnesį pasiimu tėvadienį, nors yra buvę, kad ir neėmiau. Bet šiaip stengiuosi išnaudoti, nes tą laiką skiriu pasibuvimui su savo mažamečiais vaikais. Ir šį kartą taip atsitiko. Bet šį kartą, kadangi prieš tai buvo šventinė diena, tai pasižiūrėjęs į kalendorių ir pasinaudojau tokia galimybe: paprašiau – ministras išleido įsakymą ir paskyrė tėvadienį“, - pasakojo viceministras. 

Kai kurie valstybės tarnautojai, savivaldybių darbuotojai ar valstybinių įmonių atstovai, jei galėjo, irgi siekė pailginti savaitgalį: kas išėjo vienos dienos atostogų, kas susitarė su darbdaviais ir atidirbs vėliau. Tad nepaisant panaikinto poilsio dienų perkėlimo, gyvenimas žingsniuoja sava vaga – ypač jei oras geras, o viršininkas sukalbamas.

Kyla klausimas – gal verta grįžti prie tvarkos, kai poilsio dienos buvo perkeliamos, kai turėjome daugiau ilgųjų savaitgalių, o tarp nedarbo dienų įsiterpiančias darbo dienas atidirbdavome artimiausiais šeštadieniais?

Dienų perkėlimo atsisakyta

Lietuvoje iš viso yra 13 švenčių dienų, tačiau kai kurios iš jų visada sutampa su sekmadieniais: Motinos diena, Tėvo diena ir pirmoji Velykų diena. Vadinasi iš viso lieka 10 dienų, kuriomis galima nedirbti, jeigu jos sutampa su darbo savaitės dienomis.

Bėda ta, kad šventinei dienai išpuolus, pavyzdžiui, ketvirtadienį, darbo savaitė tampa skylėta – iš pradžių tris dienas dirbi, tada dieną ilsiesi, vėl dieną dirbi ir vėl dvi ilsiesi. Taip buvo ir praėjusią savaitę, kai šventėme Žolinę.

Darbo kodeksas leidžia derinti poilsio laiką su švenčių dienomis ir Vyriausybės nutarimu perkelti poilsio dienas. Tačiau tai taikoma tik valstybės institucijoms ir būtina viena sąlyga – dėl poilsio dienų perkėlimo savaitės darbo laikas negali būti didesnis nei nustatytos 40 valandų.

Iki 2012 metų pradžios poilsio dienos būdavo perkeliamos. Pagal tokią tvarką praėjusią savaitę Žolinė būtų padovanojusi net keturių dienų savaitgalį, o šis šeštadienis – rugpjūčio 24-oji – būtų buvusi darbo diena.

Tačiau šios tvarkos atsisakyta, mat dirbant šešias dienas per savaitę pažeidžiamas Darbo kodeksas dėl darbo savaitės trukmės. Poilsio dienų perkėlimui nelabai pritardavo ir darbdaviai, mat poilsio ir švenčių dienomis darbuotojams reikia mokėti dvigubai didesnį darbo užmokestį.

Darbdaviams nepatinka tiek kilnojimai, tiek šventės savaitės vidury

Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, kad darbo kokybės požiūriu blogai yra ir darbo dienomis anksčiau tapdavę šeštadieniai, ir tokios dienos, kai darbo diena įsiterpia tarp šventinės dienos bei savaitgalio.

„Perkeliant dienas būdavo sutrikdomas darbo ritmas, nes kai kurie verslo atstovai bendrauja su valstybinėmis institucijomis. Juk yra viešieji pirkimai, visokie derinimai. Kad ir statybos sektoriuje yra visokių dokumentacijų. Ir šiaip reikia bendrauti su valstybinėmis institucijomis dėl įvairių licencijų ir pažymų tenka kreiptis pakankamai dažnai. Tai jeigu diena perkeliama į kokį šeštadienį, tai ten vis tiek niekas realiai nedirba ir niekur neprisibelsi. Vadinasi, sutrumpėja valstybinio sektoriaus darbo laikas – formaliai jie dirba, bet realiai ne. Automatiškai pailgėja įvairių atsakymų, derinimo laikas, o verslui kiekviena diena – nuostoliai“, - aiškino S. Besagirskas.

Jo teigimu, nepaisant, kad poilsio dienų derinimas su švenčių dienomis liesdavo tik viešąjį sektorių, bet privatus sektorius patirdavo spaudimą derintis prie viešojo sektoriaus.

„Įsivaizduokime, vyksta mokyklos remontas. Mokykla kaip ir valstybinis sektorius, perkeliamos dienos ir tada automatiškai išsikraipo darbuotojų grafikai, reikia mokėti už viršvalandžius ir taip toliau. Susijaukia visas ciklas“, - sakė S. Besagirskas.

Klausiamas, ar verslui patogu, kai į darbo savaitę įsiterpia kokia nors šventinė diena, kaip kad buvo Žolinės metu, S. Besagirskas taip pat neįžvelgė teigiamų aspektų.

„Tokiomis dienomis siūlau padaryto tokią dieną kokį eksperimentą: nueikite į kokią nors ministeriją ar valstybinę instituciją ir pažiūrėkite, kiek žmonių yra darbo vietose. Dar geresnis eksperimentas būtų – pastatyti kamerą ir pafilmuoti, kad jie išeina iš darbo. Atsakymas būtų labai tipiškas“, - kalbėjo pašnekovas.

„Jeigu nedarbo diena trečiadienis, tai galbūt nelabai išmuša iš vėžių. Viešajame sektoriuje yra visokių tokių gudrių taisyklių: penktadienis yra sutrumpinta darbo diena, o jeigu prieš šventes – tai dar labiau sutrumpinta. Jie turi visokių gudrių burtažodžių, ko versle visiškai nėra. Tai jeigu keliskart sutrumpinta, tai suteikia moralinę teisę apskritai nuo pietų nedirbti, o ten dar susitaria, kad skyriuje pasilieka vienas budintis, o kiti apskritai neateina tą dieną. Tiesiog iš praktikos tenka susidurti, kai ieškai vieno ar kito asmens, sako: „Ai, čia šiandien penktadienis, tai išvykęs truputėlį“. Aš klausiu: „Kur išvykęs, į komandiruotę“. Sako: „Ne, šiaip išvykęs“, - pasakojo S. Besagirskas.

Tačiau, jo teigimu, vis tiek blogiausia, kai tenka dirbti šeštadieniais, nes darbo šeštadieniai būna tik formali darbo diena.

Niekas senos tvarkos grąžinti neplanuoja?

Tuo tarpu aplinkos viceminstras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas A. Petkus teigia, kad jo nuomonė apie poilsio dienų perkėlimą yra gana liberali: esą viešajame sektoriuje, kaip ir privačiajame, dėl to turėtų apsispręsti patys darbdaviai.

„Gerai būtų, jeigu būtų galimybė apsispręsti pačiam darbdaviui – kaip kad yra privačiam sektoriuje, ten kiekvienas darbdavys apsisprendžia, kaip jis organizuoja darbą ir išgauna efektyvumą. Diskusijos – ar, pavyzdžiui, praėjęs penktadienis buvo darbingas, ar nelabai – yra amžinos“, - sakė A. Petkus.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė DELFI sakė, kad šiuo metu valdančiojoje koalicijoje nėra planų sugrąžinti poilsio dienų perkėlimo, nes tam būtina keisti Darbo kodeksą, o šį savo ruožtu reikia derinti Trišalėje taryboje.

„Iki šiol tokių diskusijų nebuvo. Bet kai buvo šios keturios laisvos dienos kai kam, nes kai kurie žmonės pasiėmė laisvą dieną ir pasidarė laisvą ilgąjį savaitgalį, tai tikrai sulaukiau skambučių su klausimais. Gal prasidėjus rudens sesijai grįšime prie tų klausimų“, - svarstė K. Miškinienė.

Siūlo ne diskutuoti apie kilnojimą, o naikinti šventes

Savo ruožtu Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius, „Kauno liftai“ generalinis direktorius sako, kad Lietuvoje apskritai per daug šventinių dienų. Jis pažymi, kad Lietuvoje darbuotojai turi gana ilgas kasmetines atostogas, o pridėjus visas šventines dienas išeina, kad atostogaujame ir švenčiame vos ne du mėnesius.

Lietuvoje darbuotojai turi teisę į 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, tačiau darbuotojai, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nepilnamečiai ir neįgalūs darbuotojai turi teisę į 35 kalendorinių dienų atostogas.

Mūsų šalyje darbuotojams gali būti skiriamos ir papildomos kasmetinės atostogos už nenormalias darbo sąlygas, ilgalaikį nepertraukiamą darbą arba ypatingą darbų pobūdį.

„Lietuvoje tų darbo dienų nėra labai daug. Jeigu atmetus vienas iš ilgiausių atostogų – tam tikrais atvejais gali būti 35 net kalendorinės dienos, atostogas už ištarnautus metus, kur gali būti net 11-12 darbo dienų – tai visa tai sudėjus, gaunasi net daugiau nei du mėnesiai atostogų metuose. Tai ne visai retas atvejis“, - sakė J. Guzavičius.

Pasak jo, šventinių dienų kaskart vis daugėja, todėl valstybės interesas turėtų būti ne svarstyti, kaip derinti poilsio ir švenčių dienas, o kaip sumažinti švenčių skaičių. J. Guzavičius teigia abejojantis, ar tikrai reikia Lietuvai Gegužės 1-osios šventės, Joninių ar kitų švenčių.

„Tas perkėlimas ar neperkėlimas – tai vienam patogiau, kai perkeliama, kitam – kai neperkeliama“, - sakė J. Guzavičius.

Jo nuomone, darbdaviams šiek tiek patogiau, kai poilsio dienos nėra perkeliamos ir nederinamos su švenčių dienomis, nors jis pripažįsta, kad praėjęs penktadienis po Žolinės nebuvo pilnavertė darbo diena.

Šventinės dienos Lietuvoje:

1) sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją);
5) gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo dieną;
6) pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;
7) pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;
8) birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
9) liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
10) rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
11) lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;
12) gruodžio 24-oji – Kūčių diena;
13) gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.