Maldininkus ketvirtadienio vidurdienį, kuomet turėjo prasidėti Šv. Mišios, Pivašiūnai pasitiko kilometrinėmis eilėmis - automobilius reikėjo palikti porą kilometrų iki šventovės. Tačiau susirinkusiesiems oras buvo dėkingas - Dzūkijos saulė nebuvo per daug kaitri.
Mišias aukojo Lietuvos vyskupai, homiliją sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Mišiose dalyvavo Lietuvos vyskupai, svečiai bei piligrimai iš Lietuvos ir užsienio. Buvo meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Pivašiūnus pagerbė vyskupai iš Vokietijos, Magdeburgo, savivaldos politikai.
Mišiose giedojo jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras, pritariant Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono kariniam orkestrui.
Po Mišių prie Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vyko malonėmis garsaus paveikslo pagerbimo apeigos, kurių metu skaitytas 1988 m. balandžio 27 d. Popiežiaus Jono Pauliaus II raštas (brėvė) dėl paveikslo vainikavimo.
Visi norintieji galėjo nusipirkti neatsiejamų atlaidų simbolių - margaspalvių saldainių, riestainių, vietos amatininkų dirbinių, įsigyti šventų relikvijų - paveikslų, rožančių, kryžių, knygų, atsigaivinti gira.
Neretas aiktelėjo sutikęs seniai matytą giminaitį ar draugą. Tarp maldininkų buvo girdėti ne tik lietuviška kalba, bet ir prancūzų ar vokiečių.
„Atlaidai - tai didžiausia vasaros šventė, visi prašo Dievo Motinos Marijos padėti. Nuo senų senovės susirenka giminės, švenčia. Kas neturi kur užvažiuoti, stabteli pakelėse, pasikloja, vaišinasi. Suplaukia pas mus iš visų kampelių, eilės, turbūt matėte, nusidriekė keletą kilometrų. O ir Dievulis oro šiandien nepagailėjo", - Eltai sakė Pivašiūnų parapijietė Monika.
Iki kito ketvirtadienio vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija - už šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.