Teismui teko nekasdienė užduotis. Mat byla sudėtinga. Statybų kompanija iš Vilniaus savivaldybės gavo mokyklos teritorijos žemę, o mainais įsipareigojo išpirkti gretimą sklypą ir jame įrengti naują sporto aikštyną. Visos šalys laikėsi žodžio, kol statybų įmonės neprispaudė bankrotas: šios procedūros metu sklypas perėjo „Kapitalo investicijoms“, o naujieji žemės savininkai užsimojo stadioną sulyginti su žeme.
Teisėja Asta Pikelienė nutarė atmesti tiek „Kapitalo investicijų“ ieškinį, kuriuo siekta stadioną sulyginti su žeme, tiek Vilniaus savivaldybės priešieškinį, kuriuo prašyta nustatyti servitutą ir už servituto mokestį leisti mokyklai toliau naudotis stadionu.
Teisėja konstatuoja, kad ankstesnės sklypo savininkės įsipareigojimas neperleisti sklypo be savivaldybės sutikimo yra galiojantis, nepaisant to, kad šis dokumentas buvo išregistruotas iš oficialiojo registro.
„Teismo motyvai yra tokie: teismas laikė, kad Vilijos Beržinskienės (ankstesnės sklypo savininkės – DELFI) įsipareigojimas yra galiojantis, ir atsakovas teisėtai ginčo žemės sklypu naudojasi. Dėl tos priežastys ieškinys buvo atmestas. O nustačius, kad atsakovas turi teisėtą pagrindą naudotis ginčo žemės sklypu, nebuvo pagrindo spręsti priešieškiniu pareikštų reikalavimų dėl servituto nustatymo“, - sakė teisėja A. Pikelienė.
Mokyklos bendruomenei paskutiniame teismo posėdyje atstovavo kūno kultūros mokytojas Vidas Grigas. Jis žurnalistams teigė esąs visiškai patenkintas teismo verdiktu.
Tuo tarpu „Kapitalo investicijoms“ atstovavęs advokatas Vaidas Mackonis DELFI teigė, jog nei jis, nei su byla dirbęs jo kolega, nei „Kapitalo investicijos“ su teismo sprendimu dar nėra susipažinę. Taigi komentuoti A. Pikelienės verdikto advokatas tvirtino negalįs.
Ankstesniame teismo posėdyje paaiškėjo, kad „Kapitalo investicijoms“ priklausantis sklypas, kuriame stovi stadionas, buvo įvertintas milijonu litų. Tačiau tuometės sklypo savininkės – daugiabučių statybas greta vysčiusios bendrovės „Jokvila“ – bankroto procedūros eigoje „Kapitalo investicijos“ šį turtą įsigijo už kuklią 70 tūkst. Lt sumą.
Buvusi „Jokvilos“ akcininkė Vilija Beržinskienė teisme stojo Tuskulėnų mokyklos pusėn ir prašė leisti ugdymo įstaigai toliau naudotis stadionu. Moteris teigė įsipareigojusi sklypo niekam neperleisti be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo, tačiau, jos nuomone, sklypo nuosavybė pasikeitė dėl teisinių spragų.
„Jei nebūtų bankrutavusi „Jokvila“, turbūt visi būtų laimingi. Vaikai sportuotų. (...) Turbūt susidarė kažkokia landa“, - teisme svarstė buvusi sklypo savininkė.
Į priešingą barikadų pusę stojo buvęs „Jokvilos“ bankroto administratorius Romualdas Pinkovskis. Anot jo, 70 tūkst. Lt už milijonu litų įvertintą sklypą buvo normali kaina. Esą dėl stadiono turtas buvo „apsunkintas“, kas savaime mažino jo vertę potencialiems pirkėjams. Apie V. Beržinskienės įsipareigojimą neperleisti sklypo jis tikino laiku nesužinojęs. R. Pinkovskis teismo prašė palaikyti „Kapitalo investicijų“ ieškinį, t.y. įpareigoti savivaldybę sulyginti stadioną su žeme.
„Kapitalo investicijos“ neslėpė noro stadiono žemę panaudoti verslui, pavyzdžiui – daugiabučio statyboms.