Kad su seksualinėmis mažumomis susiję klausimai turės įtakos balsuojant per rinkimus, pripažįsta patys rinkėjai.

Žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Vilmorus“ atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad su seksualinėmis mažumomis susiję klausimai turės įtakos balsuojant 48,9 proc. rinkėjų – tik vieniems tai turės lemiamos įtakos, kitiems mažesnės.

Pusė rinkėjų įvertins politikų požiūrį į LGBT bendruomenę

Pasiteiravus, ar su seksualinėmis mažumomis susiję klausimai turės įtakos rinkėjų sprendimui per būsimus rinkimus, apie pusę gyventojų pripažino ketinantys atsižvelgti į politikų nuostatas dėl homoseksualų.

23,5 proc. žmonių teigė, kad jiems politikų pozicija gėjų ir lesbiečių padėties klausimais turės lemiamos įtakos renkantis, už ką balsuoti, o 25,4 proc. svarstė, jog nors įtaka nebus lemiama, bet į tai bus atsižvelgta.

Politikų nuostatos dėl gėjų ir lesbiečių nesvarbios 39 proc. rinkėjų, tuo tarpu 12,1 proc. negalėjo atsakyti, kiek tai jiems bus svarbu balsuojant.

Ar su seksualinėmis mažumomis susiję klausimai turės įtakos Jūsų sprendimui už ką balsuosite per rinkimus?

N %
Ne, su seksualinėmis mažumomis susiję klausimai neturės jokios įtakos mano pasirinkimui per rinkimus 390 39,0%
Klausimai, susiję su seksualinėmis mažumomis, neturės lemiamos įtakos mano pasirinkimui, bet į tai atsižvelgsiu 254 25,4%
Politikų pozicija dėl seksualinių mažumų klausimų turės lemiamą įtaką mano pasirinkimui už ką balsuoti 235 23,5%
Nežinau 121 12,1%
Iš viso 1000 100,0%

Homoseksualams – jokių santuokų

Lietuvos gyventojai taip pat išsako konservatyvią nuomonę dėl leidimo homoseksualams registruoti santuoką. Net 79,4 proc. žmonių sako, kad gėjams ir lesbietėms neturėtų būti leidžiama tuoktis.

Homoseksualių asmenų santuokai pritartų tik 10,9 proc. respondentų, dar 9,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti į tokį klausimą.

Ar, Jūsų nuomone, homoseksualams turi būti leista oficialiai registruoti santuoką?

N %
Taip 109 10,9%
Ne 794 79,4%
Nežinau 97 9,7%
Iš viso 1000 100,0%

V. Dumbliauskas: politikams naudinga tai, kas nepalieka abejingų

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad beveik visi klausimai, dėl kurių visuomenė yra stipriai pasidalijusi, politikams tampa tarsi savotiška skiriamąja linija, padedančia apibrėžti elektoratą.

Tokiu būdu P. Gražulis susitapatina su rinkėjais, kurie homoseksualumą laiko iškrypimu, o, tarkime, liberalas Petras Auštrevičius ar socialdemokratė A.M. Pavilionienė atstovauja rinkėjų grupei, kuri gina gėjų ir lesbiečių teises.

„Panašu, kad P. Gražulis turi naudos rinkimuose. Dabar jis iš viso tapo kankiniu. Ir P. Auštrevičius išlošia“, - teigė politologas.

„Čia toks paradoksas išeina: jeigu visuomenė suskilusi, kiekviena visuomenės grupė balsuoja už savus politikus, todėl politikai savotiškai išlošia. Vieni laikosi humaniškų pozicijų mažumų atžvilgiu, o kiti palaiko kitą poziciją, kurią net nežinau, kaip pavadinti“, - sakė V. Dumbliauskas.

Jis primena, kad „taškus“ sau rinko ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, nenorėdamas leisti homoseksualų eitynių Gedimino prospekte.

Anot V. Dumbliausko, gyventojų požiūrį į homoseksualumą, gėjų ir lesbiečių santuokas, paradus galima palyginti su Garliavos istorija, kuri beveik nepaliko abejingų: šiuo klausimu visi turėjo savo nuomonę, aktyviai ją reiškė.

„Kuo radikaliau išsiskiria nuomonės kokiu nors klausimu, tuo politikams geriau. Pavyzdžiui, Garliavos atveju buvo tas pats. Vieni politikai darė reklamą ir neva kovojo su pedofilais, kiti turėjo kitą požiūrį“, - sakė politologas.

„Vilmorus“ apklausą atliko liepos 5-15 dienomis, jos metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, sulaukusių 18 metų amžiaus ir vyresnių.