Paprašytas pasidalyti patirtimi, DELFI pašnekovas pripažįsta keturis kartus nesėkmingai bandęs mesti rūkyti, tačiau tiki, kad šįkart pavyks: pasimokė iš buvusių klaidų.

„Pirmas dvi dienas nerūkyti buvo net malonu: toks jausmas, kaip kokių narkotikų prisivalgius. Tiesiog užplūdo deguonis: įkvepi oro ir viskas valosi, švarėja. Vėjas papučia, tai net galva tirpsta. Kas fantastiškiausia – visai nesinorėjo miego. Aš mėgstu miegoti eiti pirmą ar antrą valandą nakties, o keliuosi prieš septintą, labai nenoriai. Tačiau metęs rūkyti pabudau penktą ryto – tokia energija užplūdo“, - pasakojo Tadas.

Pirmą mėnesį vyras miegojo tik po penkias valandas. Sako, visiškai užteko.

„Fiziologinių priklausomybės požymių metęs rūkyti nepajutau. Nors anksčiau, kai mesdavau, pildavo prakaitas, padidėdavo nervingumas. Manau, šįkart to nejaučiu dėl to, kad pradėjau bėgioti. Vos pajuntu kylant susierzinimą – einu pabėgioti. O dešimt kilometrų prabėgęs apie rūkymą negali net pagalvoti, nelieka ir pykčio, kurio atsikratai bėgdamas ir prakaituodamas“, - patirtimi dalijasi vilnietis.

Jo manymu, bėgimas sureguliavo ir medžiagų apykaitą, kuri metus rūkyti iš pradžių sulėtėja.

Gražus rūkančio žmogaus vaizdas

Paklaustas, kodėl pradėjo rūkyti, Tadas prisiminė, kad jam nuo vaikystės kvepėjo cigaretės dūmas. Jo tėvai nerūkė, bet rūkydavo jų draugai – tuomet būdavo įprasta rūkyti namuose.

„Man pačiam nuo pat vaikystės ne tik tabako dūmas kvepėjo, bet ir buvo labai gražus pats veiksmas – kai žmogus prisidega, pirmą kartą papteli ir išpučia dūmus. Atsimenu, kai pirmoje klasėje man davė pagaliukus matematikai mokytis, aš juo „rūkydavau“. Kol buvau vaikas su nekantrumu laukiau pilnametystės, kad galėčiau pradėti rūkyti“, - pasakojo DELFI pašnekovas.

Sulaukęs 18 gimtadienio Tadas nusipirko pirmą cigarečių pakelį, nors tuo metu dar mokėsi dvyliktoje klasėje.

„Prie vyresnių žmonių – bet kokių – negalėdavau rūkyti. Buvau taip mokytas, kad vyresnį žmogų turi gerbti: kaip tu čia pienburnis būdamas cigaretę išsitrauksi. Kai kas nors kitas rūkydavo, tėvai stebėdavosi, kad jauniklis ir prie visų rūko. Neva taip negražu daryti, tai aš ir nedarydavau“, - prisiminimais dalijosi 14 metų rūkymo stažą turintis vilnietis.

Paklaustas, ar patinka rūkančios moterys, Tadas to neneigė: „Pats rūkančio žmogaus vaizdas – nesvarbu vyro ar moters – man gražus ir dabar”.

Kodėl nepavykdavo mesti?

Iš bandymų atsikratyti žalingo įpročio vyras išskiria keturis rimtesnius, kai pavykdavo ilgėliau atsilaikyti. O mažų būta dar daugiau.

Svarstydamas, kodėl jam nepavykdavo atsikratyti potraukio rūkyti, Tadas užsimena, jog yra gana valingas žmogus, tačiau „vienintelis už jį valingesnis dalykas – rūkymas“.

„Kodėl man niekaip nepavykdavo mesti rūkyti? Manau, todėl, kad griežtai nutardavau: metu ir niekada neberūkysiu. Tačiau vis viena neiškęsdavau ir parūkydavau“, - pasakojo Tadas.

Paskutinį kartą jis rūkyti buvo pasiryžęs mesti kovo 1 dieną, tačiau iškentė tik dvi pirmas sunkiausias savaites: „Buvo žiauriai sunku. Kiekvieną dieną galvodavau, kad reikia parūkyti, nes nebėra gyvenimo prasmės. Po dviejų savaičių pagalvojau – ar aš tėvą motiną pardaviau, kad šitaip kankinčiausi? Buvo nebesvarbu net, kad dėl rūkymo penkiais metais patrumpinsiu savo gyvenimą: kas tie penkeri metai, jeigu aš galėsiu sau toliau normaliai rūkyti? Taigi, kaip ir ankstesniais metimo rūkyti periodais, viskas baigėsi tuo, kad parūkiau, o tai reiškia, kad „šį kartą mesti nepavyko“. Toliau rūkysiu ir gal kada nors susikaupsiu mesti vėl“.

Šį kartą Tadas nutarė naudoti visiškai kitokią strategiją: jis net nesako, kad nebėra rūkantis žmogus. Tiesiog, neberūko kiekvieną dieną. Ir per pastaruosius dvejus mėnesius – švęsdamas savo gimtadienį – iš draugo tik kartą buvo paėmęs cigaretę.

Kai labai norėsis – parūkys

„Žodžiu, aš nemetu rūkyti, tačiau sau pasakiau, kad niekada gyvenime nerūkysiu tiek daug. Viskas. Taškas. Aš tiek daug neberūkysiu“, - įsitikinęs vilnietis.

Paklaustas, kas bus jei parūkys, Tadas aiškina, jog to nebevertins, kaip nesėkmės: „Kai labai norėsiu – parūkysiu. Ir tai nereikš, kad man nepavyko mesti“.

Nemažą metimo rūkyti patirtį turintis DELFI pašnekovas žino – pirmi mėnesiai sudėtingiausi: „Tačiau didžiausi sunkumai – galvoje. Fiziologinė priklausomybė dingsta per pirmą savaitę. Nežinau, kaip kitiems, bet man psichologinė priklausomybė stipresnė“.

Tadui rūkymas siejasi su pačiais maloniausiais dalykais: pavalgai ir „skaniai“ parūkai. Klausai gražios dainos ir rūkai. Geri kavą – tau skanu – parūkai. Nuvažiuoji į kalnus, prisėdi pasigrožėti peizažu ir rūkai, nuvažiuoji pažvejoti: rytas, saulė teka, rūkas, gurkšteli alučio ir parūkai. Galų gale, pasimyli – parūkai. Darbe pavargsti – rūkydamas pailsi. O kai meti, nebelieka dėl ko gyventi. Kam keliauti, kažką žiūrėti, jei nebegali rūkyti?

Kokią ketvirtą metimo rūkyti dieną Tadas nuvažiavo į savo sodybą. Nusipjovė žolę, dirbo visą dieną suplukęs. Vakare užsikūrė laužiuką, prisėdo: gražu, pušys ošia, žaliuoja, žolė nuskusta, viskas gražiai sutvarkyta. Šiltas vasaros vakaras, kvepia žole.

„Galvoju – prisėsčiau, atsidaryčiau alučio, parūkyčiau, bet... neberūkau. Nebėra prasmės nei to alaus gert, nei tos žolės pjaut. Kam apskritai tada reikia to kaimo?!”, - pojūčiais dalijasi Tadas.

Atėmė gyvenimo džiaugsmą

Pasak jo, pirmomis metimo rūkyti dienomis tu turi labai daug laiko ir nežinai, kur jį dėti. Noras parūkyti sustiprėja gamtoje, ypač jei paragauji alkoholio.

„Anksčiau ir knygas skaičiau, ir pleistrus klijavausi, ir kažkokius baisinius vaistus gėriau, kurie iškarto panaikina fizinį poreikį – būna šlykštu rūkyti. Tačiau psichologiškai vis viena tai yra sudėtinga. Todėl pasakymas, kad nerūkau ir neberūkysiu atima gyvenimo džiaugsmą“, - aiškino DELFI pašnekovas.

Todėl dabar jis sako, kad rūko ir rūkys, tačiau tik tuomet, kai labai labai linksma ir labia jau gera. Kada bus toks gražus vaizdas, tokie nuostabūs kalnai, į tokį užsienį nuvažiuos, kad fantastika.

„Va, tada ir parūkysiu. Tai man labai padeda. Ir kai dabar savaitgaliais gamtoje susitinkame su draugais, norisi prisidegti cigaretę, pagalvoju, kad gal dar ne taip labai linksma – vėliau parūkysiu, gal bus dar linksmiau. Ir taip belaukdamas užsimirštu”, - pasakojo Tadas.

Didžiausia DELFI pašnekovo aistra – slidinėjimas kalnuose. Todėl dabar jis yra nutaręs pasidovanoti sau parūkymą kalnų namelio terasoje: „kasdien nerūkysiu, o ten, jei norėsiu, kiekvieną vakarą galėsiu parūkyti. Nors aišku, kažin, ar besinorės. Šiuo atveju svarbu sau pasakyti, kad manęs niekas nesmerks, jei taip bus, nei šeima, nei draugai, nei aš pats. Nuvažiuosiu į kalnus ir parūkysiu, bet kiekvieną dieną darbe – ne”.

Du mėnesius nerūkantis vilnietis prisipažino, kad dar prieš mėnesį, sėdėdamas prie to paties stalo, būtų labai norėjęs rūkyti. O dabar – nebe: „Sėdim, kalbamės, paprasti pietūs – kam rūkyti?”

Onkologijos institute noras rūkyti praeina

Paklaustas, kodėl nutarė atsikratyti rūkymo, jei tai taip svarbu, Tadas užsimena apie sveikatą. Pačiam yra tekę mokytis medicinos įvado ir „važiuoti į Onkologijos instituto skyrių antrame aukšte, kur rodo žmones su ant kaklų išvirtusiais didžiuliais augliais ir skylėmis gerklose, pro kurias veržiasi cigarečių dūmai“. Kai tai pamatai, noras rūkyti praeina.

Kita vertus, jam magėjo daugiau bėgioti, sportuoti , nes mėgsta aktyvų laisvalaikį: šokti, jodinėti, slydinėti.

„O tiek metų rūkydamas vis viena pajunti, kad padidėja prakaitavimas, kad realiai tik puse plaučių kvėpuoji. Galų gale, vargina pats rūkymas: žiemą šaltyje eini į lauką arba grįžti namo ir tik tada pastebi, jog neturi cigarečių. Minus dvidešimt, bet keliesi nuo sofos, rengiesi ir eini į mašiną, kad nuvažiuotum į degalinę nusipirkti rūkalų. Gal net nepradedi to „pakelio”, bet gi neužmigtum, jei namie nebūtų”, - patirtimi dalijasi Tadas.

Kitas argumentas – kvapas. Kad jį neutralizuotum, reikia pirkti gumas, purškiotis gaivikliais. „Jei kitas prieina parūkęs ir, neduok Dieve, dar gėręs kavos, iš skrandžio atsiduoda anglimi. Aš toks žmogus, kuriam svarbūs visi tie higieniniai dalykai. Mintis, jog parūkęs dvoki, kaip anglinis lygintuvas, manęs nedžiugina“, - prisipažįsta.

Priaugdavo po 2 kg

Paklaustas, ar metus rūkyti pasikeitė draugai, Tadas sako, jog labiau pakito darbo sfera. Jo nuomone, yra tiesos žodžiuose, jog tarp rūkančių bendradarbių greičiau plinta žinios, jie pirmi išgirsta ir dalijasi naujienomis.

Nerūkančiųjų bendruomenė taip nekonsoliduota, kaip einančių parūkyti, todėl jam dabar kiek mažiau tenka bendrauti su rūkančiais žmonėmis ir kiek daugiau laiko praleisti virtuvėje.

Nemažai metančiųjų rūkyti pradeda dažniau užkandžiauti ir priauga svorio.

„Pastebėjau ir aš, kad metęs rūkyti per mėnesį priaugdavau apie du papildomus kilogramus. Tačiau šį kartą nepriaugau, nes pirimą metimo rūkyti dieną nusipirkau bėgimo batelius ir pradėjau bėgioti. Stengiuosi pora kartų per savaitę nubėgti po 5 arba po 10 kilometrų“, - pasakoja Tadas, seniai atkreipęs dėmesį, jog turi polinkį ne tik piktnaudžiauti rūkymu, bet ir valgiu bei gėrimu.

Kad metęs rūkyti neįniktų į užkandžius, jis nusipirko žalios arbatos, kurios anksčiau nemėgdavo ir niekada negerdavo.

„Kai tik ko nors užsinoriu, einu į virtuvę pasidaryti žalios arbatos arba kavos, kurią metęs rūkyti pradėjau gerti be cukraus. Prie kavos būtinai atsinešu keturis kartus daugiau vandens, kad kuo daugiau skystimėlių vartočiau, nes geriau gerti gėrimus, o ne valgyti“, - įsitikinęs Tadas.

Beje, metus rūkyti poreikis alkoholiui nei sumažėjo, nei padidėjo: darbo metu negeria, o po darbo kartais išgeria, tik stengiasi mažiau vartoti alaus.

„Jis ne tik didina poreikį rūkyti. Sakoma, jog nuo alaus vyrai moteriškėja, o moterys – vyriškėja“, - juokavo Tadas.

Viskas prasidėjo nuo gydytojos klaidos

Atidžiau pasižiūrėti, kaip gyvena, Tadą paskatino gydytojos klaida. Kartą per metus jis profilaktiškai pasidaro visus kraujo tyrimus. Per vieną tokį patikrinimą gydytoja susirūpino padidėjusiu jo cholesterolio kiekiu kraujyje.

„Tada baisiai persigandau: jeigu jau tokių metų cholesterolio per daug, kas bus senatvėje! Puoliau skaityti DELFI straipsnius, ką valgyti ir ko nevalgyti, nuo to laiko nebeperku kiaulienos, stengiuosi valgyti jautieną ir vištieną. Viską perskaičiau, nors vieni sako vienaip, kiti – kitaip. Bet paskui, kai po dviejų mėnesių pakartojau tyrimus, rezultatai buvo idealūs. Pasirodo, vertindama tyrimų rezultatus gydytoja supainiojo grafą“, - prisiminė klaidą, kuri galų gale Tadui išėjo į naudą.

Radikaliausias metimo rūkyti būdas – „Šaltasis kalakutas“

Ne kartą nesėkmingai bandę mesti rūkyti žino – tai labai sunku. Bet, kaip teigia mokslininkai, kiekvienas bandymas suteikia vertingos patirties.

Metantieji rūkyti ja dalijasi net specialioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurioje aprašomi aštuoni patikrinti metimo rūkyti būdai.

Radikaliausias – „Šaltasis kalakutas“, kurį dažnai renkasi užkietėję rūkaliai.

Šį būdą pasirinkęs Liudvikas teigė, jog metus rūkyti nepatyrė jokių praradimų. Didžiausias pliusas – grįžta uoslė.

Liudviko strategija elementari: „tiesiog mesti, nieko nemažinti, nedidinti – imti ir neberūkyti“.

Tai jau trečias DELFI pašnekovo bandymas atsikratyti priklausomybės. Po pirmojo nerūkė apie 3 metus, po antrojo irgi panašiai.

„Pirma dieną būna lengva, nes dar yra azarto. Likusios mėnesio dienos - sunkesnės. Po gero mėnesio viskas ramu. Fiziškai nieko nesidaro, bet atsiranda daugiau laiko vietoj parūkymų ir norisi susigalvoti veiklos, keisti įprotį“, - sakė rūkyti metantis Liudvikas, pridurdamas, jog motyvas jo atveju buvo paprastas: „Nusprendei tai nusprendei“.

Kodėl „Imti ir mesti“ taip nemalonu

Pasak medikų, Šlapiojo kalakuto esmė – mesti rūkyti iškart. Tačiau šiuo būdu įveikti nikotino priklausomybę reikia labai daug valios, todėl „imti ir mesti“ yra pats populiariausias, tačiau ir pats nemaloniausias metodas, galintis sukelti lengvą ar sunkią nikotino trūkumo abstinenciją.

Pasak specialistų, drastiškas tabako vartojimo nutraukimas gali pasireikšti dirglumu, nuovargiu, galvos skausmu, nemiga, vidurių užkietėjimu, prakaitavimu, kosuliu, prasta koncentracija, depresija, padidėjusiu apetitu ir tabako poreikiu.

Tačiau, metusiųjų rūkyti teigimu, nikotino trūkumą pirmosiomis dienomis galima sušvelninti: pasinerti į mėgstamas veiklas, kad kuo mažiau būtų laiko prisiminti rūkymo malonumą, daug miegoti ir žiūrėti TV, vengti nemalonių situacijų, kurios priverstų ieškoti nusiraminimo užtraukiant dūmą, vengti bet kokių vietų, kur yra rūkančių žmonių, susirasti draugų, kuriems galima paskambinti ar susitikus papasakoti, kaip jaučiatės.

Rūkaliams įprastas motorinis veiksmas „ranka-burna“ yra labai svarbus. Norint sėkmingai mesti rūkyti, patariama jį pakeisti kuo nors kitu: kramtyti gumą, užimti rankas dėlione, piešimu ir pan.

Palaipsnis metimas

Lėtas palaipsnis metimas, kai surūkoma vis mažiau cigarečių per dieną yra gan dažnas metimo rūkyti būdas. Kiti jį keičia pusės cigaretės surūkymu, vis ilgesniu laiko tarpu nuo pirmosios cigaretės, rūkymu tik per lygines arba nelygines valandas.

Palaipsnis nikotino mažinimas nesukelia arba sukelia tik labai menkus pašalinius simptomus ir yra vadinamas pakankamai veiksmingu. Kartais naudojant šį būdą žmonės pasirenka silpnesnės rūšies cigaretes arba ne visą dūmą traukia į plaučius.

Nikotino pakeitimo terapija

Rūkyti gali padėti mesti lipdukai, guma, tabletės, nosies purškalas, inhaliatorius ir čiulpinukai. Šių priemonių yra vaistinėse ar didesnėse parduotuvėse. 

Nikotino pakeitimo terapija (NKT) padeda išvalyti organizmą nuo nikotino palaipsniui ir mažomis dozėmis. Tai labiausiai ištirtas metodas. Kaip parodė testai, jei terapija taikoma tinkamai, šansai sėkmingai mesti rūkyti padvigubėja. 

NPT yra daug saugesnė nei rūkymas, tačiau dėl jos taikymo reikia tartis su gydytoju, ypač jei žmogus serga kai kuriomis ligomis ar norinti mesti rūkyti moteris – nėščia.

Vaistai

Yra keletas nikotino pakeitimo terapijos priemonių – tai lipdukai, guma, tabletės, nosies purškalas, inhaliatorius ir čiulpinukai. Šias priemones galite rasti vaistinėje ar didesniame supermarkete. Dauguma šių produktų turi sukurtas paramos programas, kurios palengvina metimo procesą.
Lipdukas nuolat maitina mažomis dozėmis nikotino, kol yra priklijuotas prie kūno ir apsaugo nuo nenumaldomo poreikio cigaretei. Guma ir purškalas turi didesnę nikotino dozę ir gali numalšinti stipresnį nikotino poreikį.

Jei žmogus įpratęs rūkyti nuolat, pastoviais intervalais, manoma, jog lipdukas tinka labiau. Jeigu žmogus rūkė rečiau, tik susinervinęs ir pan., vertėtų pagalvoti apie gumą ir purškalą.

Antirūkymo piliulės

Antirūkymo piliulės mažina abstinencijos kančias ir poreikį rūkyti. Kaip rašo gamintojai, jos savo sudėtyje neturi nikotino. Vaisto poveikis ir mechanizmas nėra iki galo ištirtas ir suprastas, bet manoma, kad jis sukelia cheminį efektą smegenyse ir priverčia jas išskirti pasitenkinimo medžiagas.

Lazerio terapija

Žemo dažnio lazerinė terapija imituoja senovinį gydymo būdą akupunktūra. Vadinamas „šaltas lazeris” įsiskverbia į odą ir stimuliuoja endorfinų išsiskyrimą.

Yra žinoma, jog nuolatinis nikotino vartojimas perima kūno endorfinų kontrolę ir neleidžia niekaip kitaip pajusti atsipalaidavimo tik parūkius. Natūraliai perimdama šią kontrolę lazerio pagalba, lazerinė terapija leidžia kūnui susigrąžinti endorfinų kontrolę, kurią kūnas buvo praradęs.

Hipnozė

Manoma, jog profesionaliai atliekama hipnozė gali būti naudinga metant rūkyti. Jos veiksmingumas bene plačiausiai tyrinėtas. Trumpai tariant, išvados tokios: atskirai atvejais tai geras būdas mesti rūkyti.

Tyrimai parodė, kad kai hipnozė taikoma profesionaliai, rūkymo metimo sėkmė siekia daugiau nei 66 proc. Palyginimui, sėkmės procentas metant individualiai siekia vos 5 proc., naudojant elgsenos terapiją – 25 proc., nikotino pakeitimo terapiją NPT – proc.

Tačiau, kaip įspėja specialistai, norintiems mesti rūkyti derėtų vengti bet kokių metodų, kurių reklamuojamas sėkmės procentas 99 proc., nes tai paprasčiausiai neįmanoma.